Mieste yra dvi bažnyčios. Viena katalikų (šiuolaikiška, pastatyta prieš kelis dešimtmečius) ir kiek senesnė – evangelikų liuteronų.
Taip pat Livonijos ordino pilies griuvėsiai – mūrinė pilis buvo pastatyta XIV a. viduryje, buvusios medinės pilies vietoje. 2002 m. pilies griuvėsiai pradėti konservuoti, o ateityje žadama čia įrengti amatų dirbtuves, kavinę, pirmuosiuose aukštuose parodų sales, kuriose bus eksponuojami griuvėsiuose rasti daiktai.
Šiltesnis ir sausesnis nei kitose Latvijos apylinkėse klimatas lemia, kad Duobelė yra vienas iš labiausiai saulėtų miestų, todėl ši vieta puikiai tinka augalams, čia įsikūrė sodininkystės institutas.
Alyvų sostinė
Žymus latvių sodininkas, naujų veislių kūrėjas Pėteris Upytis 1913 m. baigė žemės ūkio mokyklą ir šeimos ūkyje įkūrė sodą su laboratorija. Aukštojo mokslo nesiekė, bet mokėsi savarankiškai, mokėjo 4 užsienio kalbas, lankėsi įvairiose Europos sodininkystės centruose. Duobelės sodininkystės ūkyje pradėjo dirbti 1948 m., čia įkūrė genetinių išteklių sodą ir vykdė selekcijos darbus. Po kelių dešimtmečių savo darbo rezultatus apibendrino mokslo veikale, už kurį jam suteiktas mokslų kandidato laipsnis.
Išvedė obelų, kriaušių, vyšnių, abrikosų, slyvų ir kitų augalų veislių, bet labiausiai P. Upytį (tuo pačiu ir Duobelę) išgarsino alyvos. Naujas šių augalų veisles sodininkas yra pavadinęs savo motinos, mylimosios vardais ar pasirinkdavo mėgstamo autoriaus apysakos, vyrų choro pavadinimus, kelias veisles yra skyręs aktoriams, poetams, o pats tapatinosi su pilnavidurėmis violetinėmis, pavadintomis „Duobelės svajotojas“. Veislių pavadinimų istorijas lankytojui galima sužinoti naudojantis audiogidu – t. y. nuskaičius kodą savo išmaniuoju telefonu.
Jam mirus darbus tęsė kiti šios srities žinovai, alyvų sodas nuolat plėtėsi, kol 1999 m. parkas atvėrė vartus lankytojams. Dabar jame 4 ha plote yra daugiau nei 200 įvairių veislių alyvų, tarp jų ir retos veislės, pavyzdžiui, geltonosios alyvos – Nyderlanduose išvesta veislė. Tiesa, iš tiesų jos ne geltonos, o kreminės, tačiau baltų alyvų fone jų spalva primena geltoną. Sezono metu (nuo balandžio 15 iki spalio 15 d.) apsilankymas alyvų sode suaugusiesiems kainuoja 4 eurus, vaisių ir uogų degustacija – 2–5 EUR asmeniui.
Kasmet čia vyksta Alyvų šventė, šiemet ji bus gegužės 24–26 d.
Alyvų sodo lankytojų paprastai kasmet laukia saldžios staigmenos – prieš kelerius metus šventės lankytojai galėjo įsigyti mažyčius alyvų žiedų uogienės indelius, šiemet Sodininkystės instituto kioske siūloma nusipirkti penkių rūšių – alyvų, vyšnių, šermukšnių, šaltalankių ir svarainių – skonio ledų, taip pat yra galimybė įsigyti ir sodinukų.
Kasmet čia vyksta Alyvų šventė, šiemet ji bus gegužės 24–26 d. Penktadienio vakarą šventę pradės dainuojantys ir šokantys Duobelės mokiniai, o visą šeštadienį Turgaus aikštėje ir netoliese esančiuose parkuose ir skveruose vyks daugybė muzikos, kino, teatro, sporto, amatų renginių, sekmadienio vakarą Alyvų sode vyks klasikinės muzikos koncertas „Muzika alyvose“. Lankytojai turės galimybę ne tik klausytis profesionalų ar meno mėgėjų pasirodymų, bet ir patys dalyvauti įvairiose veiklose. Be įprastų šios šventės renginių (pvz. eitynių) bus ir staigmenų – pavyzdžiui, dar niekur nematyti menininkės sukurti didelio formato alyvų žiedai. Miesto centre bus atskiros zonos „Duobelė žaidžia“, „Duobelė skamba“, „Duobelė sportuoja“ ir pan.
Nužydėjus alyvoms nusiminti neverta, mieste įvairūs renginiai organizuojami visus metus, vasarą – Joninės, rudenį, spalio pradžioje, – Obuolių festivalis, gruodžio 1 d. Duobelėje įsikurs sniego seniai, o prieš Kalėdas pradės veikti kalėdinė mugė. Beveik 5 m. aukščio sniego seniai (latv. „sniegavīri“ – „sniego vyrai“) pagaminti iš putplasčio, todėl permainingų ar pernelyg šiltų orų nebijo. Kiekvienas vis kitoks – vienas su šluota, kitas ant sūpynių. Šitaip puošti miestą žiemą jau tampa miesto tradicija.
Stebuklingas miškas
Šalia Duobelės yra dar viena lankytina vieta – Puokainių miškas. Mokslininkams ir ekstrasensams jis kelia įvairių spėlionių, nes sakoma, kad šioje vietoje jaučiamos galingos energetinės srovės, vyksta stebuklingi išgijimai.
Tikėti tuo ar ne – kiekvienas lankytojas tenusprendžia pats, galima tiesiog paklausyti gido pasakojimų, pasivaikščioti gamtoje, kur žmogaus įsikišimo labai mažai (atliekami tik patys būtiniausi darbai), pamatyti didžiuosius akmenis, pavadintus Nuotakos akmeniu, Laimos stalu, Žiniuonių valtimi.
Miškas vadinamas latviškuoju Stounhendžu, manoma, kad senovėje čia buvo šventvietė, tačiau ir šiuo metu čia tęsiamos senosios tradicijos – kartu su folkloro ansambliais švenčiamos vasaros, rudens, žiemos ir pavasario saulėgrįžos šventės.
Pasivaikščiojimams skirtas takas driekiasi keliolika kilometrų ir jungia pagrindinius objektus, kadangi teritorija pakankamai didelė, įrengtos vietos poilsiui. Vaizdingą gamtovaizdį čia sudaro įdaubos, šaltinėliai, tvenkinėliai ir stačios kalvos. Lanko kelią galima apvažiuoti automobiliu išlipant prie pagrindinių objektų. Suaugusiesiems bilietas kainuoja 2 eur, įvažiavimas automobiliu – 1,5 eur.
