„Nuo šiol rūmuose sukurtos galimybės ne tik skleistis elitinei kultūrai, bet ir patraukliomis formomis naujai pristatyti Oginskių sukauptas meno vertybes, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio kelio pradžios pėdsakus Plungėje, XX amžiaus Lietuvos dailininkų, ypač žemaičių, kūrybą, muziejuje saugomą archeologijos kolekciją. Atkurtose erdvėse bus galima vykdyti edukacines programas, mokslines konferencijas, meno ir kultūros istorijos informacijos kaupimą bei sklaidą“, – Kultūros ministerijos pranešime sakė rūmuose įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
2019–2021 metais sutvarkytas rūmų rūsys, šešios salės, pagal turimą ikonografinę medžiagą atkurta rūmų biblioteka su baldais, sutvarkyta vakarinės dalies mansarda, laiptinė, pakeistos durys ir langai didžiosios salės, fojė bei antrojo aukšto balkono salėje, pakeista dalis stogo dangos.
Taip pat įsigyta bei įrengta viešosioms kultūros paslaugoms teikti reikalinga įranga: interaktyvūs stendai, bibliotekos interjero, rūmų virtuvės įranga, liftas, keltuvas, kilnojama lauko estrada, edukacinės klasės įranga.
Į rūmų erdves grįžo kunigaikščių Oginskių laikus menantys meno kūriniai.
Projektui įgyvendinti Kultūros ministerija skyrė beveik 740 tūkst. eurų ES struktūrinės paramos lėšų, dar 491,7 tūkst. eurų prisidėjo vietos savivaldybė.
Tai baigiamasis pagrindinio M.Oginskio rūmų pastato atnaujinimo ir autentiško atkūrimo, vykusio nuo 2010 metų, etapas.
Šiuo metu taip pat vykdomas Plungės M.Oginskio dvaro sodybos žirgyno pastato pritaikymo visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms projektas.
Kunigaikštis Plungės dvarą įsigijo 1873 metais iš valstybės patarėjo Platono Zubovo. Jo užsakymo suprojektuoti ir pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai. Jie išgarsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, marmurinių biustų bei kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka.
1873–1902 metais Plungėje veikė dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Tarpukariu rūmuose buvo įsteigta mokykla, 1934 metais čia įkurdintas artilerijos pulkas, pradėti įrenginėti butai karininkams. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras degė ir iki 1956 metų stovėjo nenaudojamas. 1953 metais Žemės ūkio ministerija nusprendė į rūmus perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą. Pastatą restauravus 1966–1990 metais jame veikė Statybos technikumas. 1994 metais čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.
