Balionų muziejus Gersthofene pradėjo veikti 1985 metais buvusiame vandens bokšte, pastatytame XX amžiaus pradžioje. Pirmoji ekspozicija buvo kukli, tačiau įspūdinga – per penkis aukštus, bet vos 150 kv. m plote buvo demonstruojama Augsburgo aeronautikos tėvu laikomo Alfredo Eckerto surinkta kolekcija.
Šis dailininkas, fotografas ir dizaineris jaunystėje taip susižavėjo oreivyste, kad ėmė valdyti dujų balionus ir tapo vienu garsiausių jų pilotų Vokietijoje, išleido keletą knygų apie oreivystę.
1959-aisiais nutrūktgalvis pilotas nusileido ant ledyno ir jam išgelbėti teko pasitelkti rimtesnę techniką – sraigtasparnį. Tai neatvėsino A.Eckerto entuziazmo – jau po metų jis perskrido La Manšo sąsiaurį, pakilęs Jungtinėje Karalystėje ir po gerų keturių valandų nusileidęs Belgijoje.
1959-aisiais nutrūktgalvis pilotas nusileido ant ledyno ir jam išgelbėti teko pasitelkti rimtesnę techniką – sraigtasparnį. Tačiau tai neatvėsino A.Eckerto entuziazmo
Greitai muziejus tapo vietos gyventojų ir turistų traukos objektu, bet prireikė bemaž poros dešimtmečių, kol jis buvo išplėstas. Greta buvusio vandens bokšto iškilo gerokai didesnis keturių aukštų pastatas, tad dabar ekspozicijos plotas – 1200 kv. m.
Muziejuje veikia nedidelė parduotuvė, kur galima įsigyti įvairių su oreivyste susijusių daiktų – knygų, modelių, atvirukų, meno dirbinių ir pan. Tame pačiame pastate veikia ir Gersthofeno viešoji biblioteka.
Šiandien tai yra vienas svarbiausių technikos muziejų Vokietijoje.
Kodėl pirmasis pasaulyje oreivystės muziejus atsirado Gersthofene, o ne, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur įvyko pirmasis žmogaus skrydis oro balionu? Atsakymas paprastas – jis kartu su vos už kelių kilometrų į pietus esančiu Augsburgu ilgai buvo Vokietijos oreivystės centru.
Dar 1786 metais Maximilianas Freiherras von Lütgendorfas bandė pirmasis Vokietijoje pakilti oro balionu. Deja, startas iš greta Augsburgo esančio mieste buvo nesėkmingas.
Netrukus miesto valdžia panašius eksperimentus uždraudė, todėl aviacijos pionieriams teko paieškoti geresnės vietos – ja tapo Gersthofenas, anuomet – tik nedidelis kaimas.
Tačiau Augustas Riedingeris oro balionų gamyklą 1897-aisiais įkūrė ne kur kitur, o Augsburge. Po kelerių metų Gersthofene buvo atidaryta chemijos gamykla, kuri tiekė balionams skristi reikalingas vandenilio dujas.
Netrukus susibūrė Augsburgo skraidančių aparatų draugija – tik ketvirtas oreivių klubas Vokietijos imperijoje. Klubas veikia iki šiol, tik kiek kitokiu pavadinimu, tebenaudojama ir senoji balionų pakilimo aikštelė, į kurią galima tiesiogiai tiekti dujas ir rengti net tarptautines varžybas.
Iki Antrojo pasaulinio karo A.Riedingerio kompanija tapo lyderiaujančia pasaulyje. Iki svarbūs Vokietijos ir viso pasaulio oreivystės istorijai buvo 1931 metai, kai šveicaras profesorius Auguste’as Piccard’as su pagalbininku augsburgiečiu Paulu Kipferiu balionu, kurį specialiai pagamino ši įmonė ir kuris buvo pripildytas vandenilio iš Gersthofeno, pakilo į rekordinį 15 781 aukštį.
Šio baliono kopiją taip pat galima pamatyti muziejuje, kaip ir paklausyti skrydžio radijo įrašų.
Devyniuose muziejaus aukštuose pristatoma ne tik Vokietijos, bet ir viso pasaulio oreivystės istorija, svarbiausi įvykiai ir pasiekimai.
Vos įėjus į naująjį muziejaus pastatą, kur siūloma pradėti ekskursiją, pasitinka per visus keturis aukštus ištįsusi M.F.von Lütgendorfo oro baliono, pavadinto „Erdlieb“ („Žemės meilė“), kupolo ir ištaigingos gondolos originalaus dydžio kopija.
Kelionę po muziejų geriausia pradėti nuo viršaus, kur išsamiai paaiškinama technologija – kaip žmonėms pasidavė trečiasis išmatavimas (aukštis), kodėl už orą sunkesnės medžiagos gali kilti ir net gabenti tam tikrą svorį, kaip ir iš kokių medžiagų gaminami balionai, pristatomos naujovės.
Žemesniame aukšte pasakojama apie balionų naudojimą sporte, mokslo ir karybos tikslams, rekordus ir nelaimes.
Vienas aukštas skirtas pasaulio užkariavimams – entuziastams, kuriems nepritrūko užsidegimo, valios, jėgų ir lėšų siekti rekordų, pavyzdžiui, skristi aplink pasaulį ar kaip įmanoma aukščiau.
Rūsyje eksponuojama nemažai įspūdingų balionų nuotraukų. O visas buvęs vandens bokštas iki šiol skirtas A.Eckerto kolekcijai, nuo kurios muziejus ir pradėjo veiklą.
Praplėsti savo žinias galima ne vien žiūrint į eksponatus, bet ir skiriant po keletą minučių filmukams, garso įrašams. Smalsiausi gali stabtelėti prie sienelių su mygtukais ir pabandyti „pakelti“ arba „nuleisti“ balioną, pačiupinėti medžiagas, iš kurių gaminami karšto oro ir dujų balionų kupolai.
Nebijantieji kiek nestabilaus pagrindo po kojomis gali įlipti į tikrą baliono krepšį ir pabandyti įsivaizduoti, ką reiškia skristi kelių kilometrų aukštyje virš kalnų. Išsamiau susipažinti su muziejumi galima čia.