15min skaitytoja kreipėsi į redakciją dėl „Wizz Air“ skrydžio iš Eindhoveno į Kauną. Nors Lietuvą keleiviai turėjo pasiekti pirmadienį 12.40 val., dalis jų iki šiol dar yra įstrigę Nyderlanduose.
„Iš mano varpinės situacija atrodo tragiška – tikrai be galo nemalonu. Man reikia grįžti namo, aš turiu darbą, vaikus – reikia dabar ir samdyti auklę“, – piktinosi ji.
„Savaitgalį atvažiavau aplankyti draugų, ir turėjau pirmadienį išvykti. Anksti iš ryto jau buvau oro uoste, bet mūsų lėktuvas taip ir nepasirodė“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, iš pradžių buvo pranešta, kad skrydis vėluos, tuomet – kad atšauktas, galiausiai informacija iš lentos išvis dingo. „Tuo tarpu kiti skrydžiai vyko. Mūsiškis turėjo pakilti 9.40 val, o pavyzdžiui, kitas lėktuvas kilo 9.42 val.“, – sakė keleivė.
Kaip 15min paaiškino avialinijų atstovai, skrydis visgi išties neįvyko dėl oro sąlygų – dėl tiršto rūko oro uoste negalėjo nusileisti lėktuvas, turėjęs keleivius vėliau nuskraidinti į Kauną.
Alternatyva – tik po kelių dienų
Po atšaukto skrydžio laukė ir daugiau nusivylimų. Moters teigimu, tik vos keli keleiviai spėjo gauti neblogas alternatyvas – išskristi tą ar kitą dieną, nors ir tai – į Rygą, į Vilnių, o ne į Kauną. Kitiems buvo siūlomi tokie variantai kaip skrydis iš Briuselio į Gdanską ar laukti iki ketvirtadienio ir tuomet skristi į Rygą. Su pastaruoju 15min skaitytoja ir sutiko.
Moteris piktinasi ne tik tinkamų alternatyvų nepasiūlymu, bet ir tai, kaip buvo nesirūpinama keleiviais Eindhoveno oro uoste.
„Jokios informacijos, kodėl atšaukė, ką daryti – nieko. Pirmiausiai galvojau, kad tiek to, tiks skrydis į Gdanską. Klausiu, kaip nusigauti tuomet man iki Briuselio, tai jie atsako – viešuoju transportu, čia ne mūsų bėdos“, – pasakojo ji.
Jos teigimu, keleiviams, kurie kito skrydžio turėtų laukti net kelias dienas, nebuvo pasiūlyta ir nakvynė visam tam laikui. „Sako, kad gali duoti viešbutį, bet tik vienai nakčiai. O kur man reikėtų būti dar kitas dvi naktis?“, – stebėjosi keleivė.
Po pokalbio su oro uosto darbuotoja moteris paskambino į „Wizz Air“ klientų aptarnavimo skyrių Lietuvoje, kur jai buvo paaiškinta, kad tokia praktika įprasta – pirma nakvynė suteikiama nemokamai, o už kitas naktis viešbutyje, taip pat viešąjį transportą, keleivis turi susimokėti pats, o paskui kvitus pateikti oro linijoms.
„Gerai, kad turiu draugų, pas kuriuos galėjau apsistoti. O ką daryti tiems, kurie neturi ir kurie gal neturi pinigų? Pažiūrėjau, para viešbutyje – 80 eurų, o dar reikia iki jo ir nuvažiuoti. Kur tada žmonėms nakvoti, ką valgyti“, – kalbėjo moteris. Ji teigė, kad nors oro uoste visi procesai užtruko tikrai ilgai, niekas net nepasiūlė jokių kuponų maistui ar gėrimams.
Lėktuvui sutrukdė rūkas
Aviakompanijos „Wizz Air“ komentare 15min aiškinama, kad minėtas skrydis buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų – itin tiršto rūko, kuris neleido orlaiviui nusileisti Eindhoveno oro uoste.
„Remiantis aviakompanijos politika bei ES teisės aktais, keleiviams buvo suteikti keli maisto talonai užkandžiams bei pagal poreikį – apgyvendinimas viešbutyje. Šio skrydžio keleiviams buvo pasiūlyta skrydžio alternatyva, visiškas pinigų grąžinimas arba 120 proc. sumokėtos sumos sugrąžinimas į jų „Wizz Air“ sąskaitas“, – aiškinama atsakyme.
Anot avialinijų, keleivių išlaidos (viešbutis/apgyvendinimas, maistas ir kt.), susijusios su skrydžio atšaukimu, bus kompensuotos iki logiškai pagrįstos sumos pagal pateiktas atitinkamas sąskaitas faktūras. Keleiviai savo prašymą turėtų pateikti Wizzair.com svetainėje.
„Nors negalime kontroliuoti oro sąlygų, „Wizz Air“ nuoširdžiai atsiprašo visų keleivių už šio atšaukimo sukeltus nepatogumus, tačiau kartu norime priminti, kad keleivių, įgulos ir orlaivių saugumas visada išlieka mūsų prioritetu“, – rašoma oro linijų komentare.
Kompensacija nepriklauso, bet priklausė kiti dalykai
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas Marius Stonkus, 15min komentuodamas situaciją teigė, kad jau yra gavęs kelias užklausas iš šiuo reisu turėjusių skristi keleivių.
Bendrovės ekspertams atlikus duomenų analizę paaiškėjo, jog oro sąlygos tikrai nebuvo tinkamos orlaivio pakilimui.
„Taigi kompensacija, galėjusi siekti 450 EUR, šio skrydžio keleiviams nepriklauso, – aiškino jis. – Nepaisant to, visiems laukusiems savo skrydžio, tačiau neišskridusiems, be būtinųjų dalykų, tokių kaip vanduo, maistas, prieiga prie interneto ir t.t., turėjo būti iškart paaiškinta apie situaciją, pasiūlytas alternatyvus skrydis.“
„Tačiau eilinį kartą matome, kaip oro linijų atstovai, net ir žinodami situaciją, nesugeba operatyviai pateikti nuskriaustiesiems gyvybiškai svarbios informacijos, kuri galbūt padėtų anksčiau susirasti naują skrydį ar alternatyvą kelionei namo“, – pridūrė jis.
