Manau, jog mėgstantiems lankytis po mažiau žinomas mūsų šalies vietas, šį kampelį netoli Ukmergės tiesiog būtina patyrinėti gyvai, bet apie viską iš eilės.
Kai internete atsitiktinai suradau šios magiškos vietovės aprašymą ir pamačiau nuotraukas, iškart užsinorėjau čia apsilankyti. Tarp medžių įsispraudę geltono mūro kontūrai atrodė labai žavingai, tad nieko nelaukdamas ruošiausi į kelionę, tačiau berenkant informaciją, atsirado viena problema – kaip iki koplyčios nusigauti, mat ji stovi ypač sunkiai pasiekiamoje vietoje.
Iš rytinės ir vakarinės pusės atvykėlių laukia nepraeinami žolių toliai, pietuose – ūkininkų dirbama žemė, tad teoriškai lengviausia patekti iš šiaurinės pusės. Nors tokiu metų laiku takelis yra šlapias, slidus ir purvinas, o kelią dar užkerta laukinis upelis, kurį tenka peršokti, juo pasiekti apleistą koplyčią yra paprasčiausia.
Priartėjus prie geltonų plytų pastato, norisi stabtelti ir dar kartą juo pasigrožėti. Neogotikinė koplyčia atrodo labai įspūdingai – ji įsispraudusi vietovėje, kur nėra nei namų, nei kelių, nei jokių kitų civilizacijos požymių. O su kiekvienais metais ją vis labiau pasiglemžia gamta.
Oficialus statinio pavadinimas – bajorų Poklevskių-Kozelų šeimos koplyčia-mauzoliejus. Dar prieš šimtmetį šioje miškingoje vietoje stovėjo ištaigingas dvaras su sodyba ir palivarku, gausybe ūkinių pastatų, taip pat čia veikė ir pradinė mokykla. Tuo tarpu 1912 metais iškilusioje koplytėlėje vyko pamaldos, būdavo švenčiamos Velykos ir Sekminės. Ši vieta buvo gausiai lankoma aplinkinių gyventojų.
Su kiekvienais metais ją vis labiau pasiglemžia gamta.
Koplytėlė stovi ant aukštos miškingos kalvos. Tuomet, kai ji buvo pastatyta iš Latvijos atvykusių darbininkų, nuo koplyčios matėsi net Ukmergės miesto centras, tačiau dabar gražiausias panoramas jau užstoja medžiai.
Belieka įsivaizduoti, kokiais miesto ir gamtos vaizdeliais koplyčios lankytojai mėgavosi ankstesniame amžiuje. Už kelių žingsnių nuo mūrinio pastato stūkso didelis akmuo, veikiausiai turintis mitologinę reikšmę, tačiau daugiau informacijos apie tai nėra.
Deja, praktiškai visų palivarko pastatų iki šių dienų jau nebeišliko – tolumoje stovi tik keli baigiantys sugriūti namukai, o kone visa likusi teritorija dabar naudojama žemės ūkiui. Kadaise buvusį grožį prašalaičiams iki šiol primena tik išlikusi medžių alėja, vedusi iki dvaro, bei miško apsuptyje įsispraudusi apleista koplytėlė.
Ji veikė vos 37 metus – 1949 metais koplyčiai užvėrus duris, ją labai pamėgo vandalai, išnešę visas vertingiausias relikvijas. Koplyčios rūsyje buvo įrengta kripta, kurioje – penkios nišos, skirtos bajorų giminės palaikams, tačiau, ar čia apskritai buvo kažkas palaidota – nežinia.
Dažniausiai po ilgesnio apsilankymo apleistose vietose apima stipresnis ar silpnesnis nejaukumo jausmas. Paradoksalu, tačiau čia to nėra – nors ir išvogta koplyčia stūkso be durų ir langų, ji tiesiog spinduliuoja gera aura.
Keliaudamas po Lietuvos vietoves ne kartą įsitikinau, jog labiausiai patikusius kampelius būtina patyrinėti įvairiais metų laikais, nes vaizdai ir atmosfera vasarą ir žiemą gali kardinaliai skirtis. Taip yra ir šiuo atveju – vasaros metu net už 20 metrų koplyčią būtų sunku įžiūrėti, nes ją aklinai supa nepaprastai tankus miškelis. Tačiau šaltuoju periodu ją ir pastebėti daug lengviau, ir pėsčiomis čia nukakti gerokai paprasčiau, nes nereikia bristi per gamtines kliūtis.
Vos už kelių šimtų metrų nuo šios vietos eina Vilnių ir Panevėžį jungianti magistralė. Kasdien čia pravažiuoja tūkstančiai automobilių, kuriuose sėdintys žmonės net neįtaria, koks grožis slepiasi visai šalia. Visa koplyčią lydinti permaininga istorija, ją supanti mistika ir neįtikėtina lokacija man paliko be galo didelį įspūdį.
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo – kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
