Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
Vieta, galinti pasigirti švariausiu oru Vidurio Europoje
Taigi, po pažinties su Ostrava, pakeliui aplankę rūmus Hradecas prie Moravicės (Hradec nad Moravicí) atvykome į Karlova Studanka miestelį. Jesenykų (Jeseniky) kalnų papėdėje įsikūrusio kurorto oras, teigiama, švariausias Vidurio Europoje.
Taigi, kvėpuojame pilnais plaučiais, vaikščiodami miestelio gatvėmis ir besižvalgydami į autentiškus senovinius jo pastatus. Jaukus kurortas garsėja ir savo SPA, ir medicinos paslaugomis. Bevaikštinėdami prieiname mineralinio vandens biuvetę (turbūt Čekijoje ji vadinasi taip pat, kaip ir Lietuvoje), paragaujame vietinio mineralinio vandens. Na, gerti įmanoma, jei jau jis padeda sveikatai. Tikiuosi, tai ypač naudinga po sočių pietų, o mes tik ką skaniai ir gausiai papietavome.
Keliaujant per Čekiją automobiliu, verta kelioms dienoms apsistoti Karlova Studankoje, nes nuo čia prasideda ir ne vienas takas, vedantis per aplinkines miškingas kalvas. Dienos planas gali būti: aktyvus pasivaikščiojimas po apylinkes, vakarienė ir SPA malonumai.
Kalnų papėdėje įsikūrusio kurorto oras, teigiama, švariausias Vidurio Europoje.
Mes iki savo nakvynės vietos turėjome dar šiek tiek pavažiuoti, nes viešbutis įsikūręs tiesiog Jesenykų kalnų apsuptyje. Visiškai šalia pagrindinio pastato – į kalnus keliantis keltuvas, žiemą laukiantis slidininkų, o vasarą – dviratininkų, vaikščiotojų ir kitų aktyvaus poilsio gerbėjų.
Besikeldama aukštyn filmuoju žemai po mano kojomis nuo kalno besileidžiančius dviratininkus. Mums buvo pasiūlytas kur kas mažiau ekstremalus nusileidimo variantas – savotiški kartingai ar žemi triračiai, kuriuos išbandžiusios kolegės tikino, kad buvo labai smagu. Na, o mes pasirinkome jau daugelį kartų patikrintą nusileidimą savomis kojomis, nes labai norėjosi jas pramankštinti.
Vakarieniavome viešbučio restorane. Gaila, lietus neleido prisėsti terasoje, bet privalumas, kad apylinkių vaizdais galėjome grožėtis pro žemę siekiančius restorano langus. Po vakarienės – malonus atsipalaidavimas viešbučio lauko baseine, kurio šiltas vanduo tokiu oru buvo pats tas.
Pasivaikščiojimas Bila Opava taku
Kelionės sekmadienis žadėjo būti pati aktyviausia diena. Taip ir buvo – smagus pasivaikščiojimas Jesenykų kalnuose, Bila Opava taku.
Visas takas tai nutoldamas, tai priartėdamas vingiuoja palei Bila Opava upę, iš čia ir jo pavadinimas. Teko ir aukštyn palypėti – akmenimis bei laipteliais-kopėčiomis, ir paėjėti smagiu takeliu, ir kirsti upę tilteliais. Nenuobodu, gražu: priėjome ir krioklių, grožėjomės stačiais šlaitais ir aukštomis lieknomis eglėmis.
Šis takas laikomas vienu gražiausių Jesenykų kalnuose ir tikrai vertas tokio vardo. Prasideda jis Karlova Studanka miestelyje, programėlės rodė, kad nužingsniavome 7 km. Finiše mūsų laukė vairuotojas, bet galima grįžti ir autobusu arba rinktis žiedinį maršrutą ir pareiti pėsčiomis.
Jei kam toks maršrutas – per mažas iššūkis, galima pakilti iki aukščiausios Praded viršukalnės (1492 m), tai pirmyn ir atgal būtų apie 25 km. Jau toks rimtesnis pasivaikščiojimas.
Dviratininkų rojus – Rychleby trasos
Kitas mūsų tos dienos objektas – Rychleby trasos (Rychleby Trails). Jei esate dviračių gerbėjas, jei keliausite į Čekiją, minkite į Jesenykų kalnus, kur Rychlebske kalnų masyve laukia puikūs takai – daugiau kaip 70 km įvairaus sudėtingumo trasų: ir paprastų miško takelių / kelelių, ir akmenimis grįstų atkarpų, ir ekstremalių kliūčių ruožų.
Pasak centro darbuotojų, šiais maršrutais važiuojama ne tam, kad įveiktumėte kuo daugiau kilometrų, o kad puikiai praleistumėte dieną važinėdami kalnų dviračiais ir pamatytumėte nuostabias Rychlebske kalnų apylinkes su tankiais bukų miškais, kalnų upeliais ir didžiuliais granito rieduliais.
Nesu didelė dviračių gerbėja, bet vaizdas toks, kad čia tikras dviratininkų rojus. Pedalus mina specialiose aikštelėse trenerių prižiūrimi keturmečiai mažiai, o tie, kurių amžių žymi kur kas didesni skaičiai, leidžiasi kalnų šlaitais ar išbando šuolius nuo naujai pastatyto tramplino. Kaip supratau, jei esi dviratininkas ir keliauji po Čekiją, ši vieta – must (liet. privaloma).
Pažintis su žymiausiais SPA centrais
Priešpaskutinis kelionės rytas pasitiko lietumi, tad pasivaikščiojimą po didžiulį „Priessnitz Spa Resort“, įsikūrusio Čekijos šiaurės rytuose, Jesenykų ir Rychlebske kalnų apsuptyje, teko sutrumpinti iki minimumo.
Tai buvo pirmasis pasaulyje hidroterapijos institutas, į kurį gydytis važiavo karaliai ir kunigaikščiai.
Kurortą įkūrė Vincenzas Priessnitzas, ir tai buvo pirmasis pasaulyje hidroterapijos institutas, į kurį gydytis važiavo karaliai ir kunigaikščiai. Unikalus klimatas ypač teigiamai veikia sergančiuosius kvėpavimo takų ligomis, skydliaukės veiklos ir psichikos sutrikimais.
Įspūdingiausias kurorto bruožas yra V.Priessnitzo „Balneoparkas“ – „vandens sodas“, kuriame gausu šaltųjų vonių, baseinų, dušų. O keliaujantys pro šalį gali užsukti pasivaikščioti po šį „balneoparką“, išmėginti vandens procedūras, išgerti kavos istoriniame pastate, apžvelgti apylinkes iš jo bokšto.
Pietauti sustojame pakelės pensiono restorane. Kol laukiame užsakytų patiekalų, šeimininkas neleidžia laiko veltui ir pasisiūlo mums parodyti buvusioje kaimo kalvėje įrengtą vestuvėms skirtą salę. Puiki idėja, suteikusi darbo visam kaimeliui – kas prisideda prie vestuvių organizavimo ir maisto ruošimą, kas suteikia nakvynę vestuvių svečiams. Gera idėja, kuria galėtų pasinaudoti ir kuris nors Lietuvos kaimelis.
Unikalus klimatas ypač teigiamai veikia sergančiuosius kvėpavimo takų ligomis, skydliaukės veiklos ir psichikos sutrikimais.
Tą dieną vis užeinantis lietus sutrukdė įvertinti ir Kouty sporto ir pramogų centrą – dėl netinkamo oro neveikė keltuvai. Todėl Dlouhe Strane hidroelektrinės vandens rezervuarą pamatome tik pro automobilio langą, o kaip ji veikia – apie tai labai išsamiai sužinome žvelgdami į hidroelektrinės „vidurius“ ir išorę pro virtualios realybės akinius.
Lietus baigiasi tuoj pat, kai pasiekiame paskutinę šios kelionės nakvynės vietą – įspūdingą viešbutį, įsikūrusį istoriniame dvare, apsuptame parko su tvenkiniu. Pasirodžiusi saulė nuauksina ir taip geltonas pagrindinio pastato sienas, tarsi atgaivina šalia jo besiganantį metalinį žirgą.
Pats laikas geram orui, nes tikrai norisi pasivaikščioti po milžinišką viešbučio ir SPA teritoriją, net kyla mintis (tiesa, greitai nuvyta – kam vargti, jei laukia prabangaus SPA malonumai) pasiirstyti valtele po tvenkinį. Visa teritorija užima apie 15 ha plotą, komplekso pastatai sujungti požeminiais koridoriais, kad iš bet kur būtų patogu pasiekti SPA centrą.
Paskutinis kelionės rytas prasidėjo ant viešbučio stogo įrengtoje sūkurinėje vonioje, žvelgiant į pamažu iš rūko besivaduojančias apylinkes.
Koks bendras kelionės įspūdis? Manyčiau, tai gražus ir dar lietuvių mažai atrastas kraštas, į kurį verta užsukti keliaujant vasarą automobiliu po Europą. Maršrutas, neieškantiems labai išskirtinių įspūdžių, bet norintiems keliauti neskubant, pasimėgaujant vaizdais, maistu, pasivaikščiojant po kalnus, vakarais ar lietingu oru lankantis SPA. Ir visa tai už labai adekvačias kainas.
Atskira kalba apie dviratininkus, ypač ekstremalaus važiavimo gerbėjus – vietų pralėkti su savo metaliniu žirgu jiems čia tikrai daug.
Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
