Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
Nuo 10 metrų aukščio kalvagūbrio atsiveria Žemaitijos kraštovaizdis, bet ypatingos romantikos jis neįkvepia. Jei žmogus romantikas, tai romantiką jis gali matyti visame kame, net į Gardų ozą nereikia važiuoti. Visgi kažkokia tokio pasakymo priežastis buvo ir tik vėliau toptelėjo mintis, jog tai gali būti dėl širdies formos salelės.
To žmogaus tikriausiai būta romantiko ar marketingo specialisto, kad išvedė tokią sąsają. Mūsų krašte daug kas aiškinama legendomis ir padavimais, bet ši istorija tų laikų tikrai nesiekia. Gardų ozą ledynai suformavo gan seniai – prieš 12–13 tūkstančių metų, nepaisant to, mūsų protėviai šioje vietoje matė kiek kitokį vaizdą nei mes šiandien.
Ozas tai kalvagūbris, suformuotas iš smėlio ir žvyro, kurie yra vertinga statybinė medžiaga. Sovietai tą tikrai suprato ir su didelėmis pastangomis kasė šiuos gamtos turtus naikindami ledynų sutvertą kūrinį. Dar vėliau žvyro karjeras šiukšlynu pavirto. Ši vieta romantika net kvepėte nekvepėjo, o laikui bėgant ozo pavidalas kito.
Vaizdas pasikeitė ir tada, kai Žemaitijos nacionalinis parkas karjero teritorijoje įrengė rekreacinę zoną, o per ozą nutiesė žiedinės formos puskilometrio ilgio Gardų ozo pažintinį taką. Ne be reikalo, nes Gardų ozas yra didžiausias ozas visoje Žemaitijoje ir kartu viena raiškiausių reljefo formų visoje Lietuvoje.
Tai – 4 kilometrų ilgio gūbrių ir kalvų grandinė, kuri kaip gyvatė išsiraičiusi Varduvos ledyninio liežuvio dubumoje. Karjerai su širdies formos salele iš aukštai atrodo tarsi neprarytas grobis tos gyvatės nasruose. Kitą jos galą prispaudusi laiko Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, kadangi ji pastatyta ant vienos iš ozo keterų.
Stovint Gardų ozo pažintiniame take įrengtoje apžvalgos aikštelėje tolyn nuvingiuojančio ozo apžiūrėti nepavyks, bet prieš akis atsivers savotiškas žemaitiškas kraštovaizdis. Jis net savo pavadinimą turi – keiminis, kadangi atvirose erdvėse į duonos kepaliukus panašios kalvos vadinamos keimais.
Už vis geriausiai iš čia matosi ta širdelės formos salelė, lyg būtų tolyn nubanguojančio mozaikinio kraštovaizdžio akcentas. O gal tai, kas matosi, ir yra savotiška žemaitiška romantika?
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
