Kas šis žmogus, kurio žodyne, regis, nėra žodžio „neįmanoma“?
A.Lončinskis gimė Sankt Peterburge 1982 metais. Kaip pats sako, nuo paauglystės mėgo du dalykus – nuotykius ir mokslinius tyrimus. 2003-aisiais pradėjo nardyti ir laipioti uolomis. O po poros metų, 2005-aisiais, susidomėjo alpinizmu. Tais metais jis pirmą kartą nuvyko į Bezengi regioną Kaukaze.
Alpinistą taip sužavėjo Kaukazo viršūnės, todėl kelis ateinančius metus jis nuolat čia grįždavo, kopdamas vis sudėtingesnius maršrutus. Per tą laikotarpį jis įkopė į Elbrusą (5642 m) – aukščiausią regiono viršūnę, atliko daug sudėtingų įkopimų į Dalaro viršūnę, žiemos sąlygomis kopė Ak-Kajos ir Jerydago viršūnių sienomis.
2007 m., 2009 m. ir 2015 m. A.Lončinskis taip pat kopė Ala-Arčos kalnų regione Kirgizijoje, kur taip pat atliko sudėtingiausių kategorijų techninius įkopimus.
2011 m. alpinistas dalyvavo žymiame Rusijos alpinizmo projekte „Aukščiausios pasaulio sienos“, kurio metu atliko pirmą įkopimą į Latok III (6940 m) viršūnę Pakistane. Naujas maršrutas iškyla 1700 m – anksčiau juo niekas nebuvo įveikęs jo. Tai – beveik statmena siena.
Beveik tuo pačiu metu A.Lončinskis atliko ir keletą aukštuminių įkopimų: 2009 m. šiaurine siena įkopė į Chan Tengrio viršūnę (7010 m) Tian Šanio kalnuose Kazachstane, 2010 m. – į E.Korženevskajos viršūnę (7105 m) Pamyre, Tadžikijoje.
Pernai, 2015-aisiais, A.Lončinskiui ir jo partneriui Aleksandrui Gukovui buvo įteiktas pasauliniu alpinizmo „Oskaru“ vadinamas „auksinis ledkirtis“ (Piolet d'Or) už pirmąjį įkopimą 1900 m pietvakarių siena į Thamserku viršūnę (6604 m), stūksančia Nepale, Himalajų kalnyne.
Tačiau net ir tai rusų alpinistų nėra riba – 2016 m. alpinistas bandė vienas įkopti į 8-tą aukščiausią pasaulio viršūnę – Manaslu (8163 m). Pastarąją su grupe šiemet įveikė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas, įvairių ekspedicijų ir žiemos žygių rengėjas bei dalyvis Saulius Damulevičius. Jo kvietimu svečias iš Rusijos ir lankysis Lietuvoje – geriausių šalies alpinistų bei kalnų turizmo atstovų apdovanojimuose.
Kalnai – ne vienintelė A.Lončinskio aistra. Jis yra profesionalus nardytojas, specialios komandos kalnuose ir vandenyne narys.
Savo pomėgius keliautojas derina su „normaliu“ gyvenimu ant žemės. Gimtajame Sankt Peterburge jis dirba statybų versle. Taip pat moko jaunimą alpinizmo pagrindų Sankt Peterburgo alpinizmo klube ir organizuoja kasmetinius kopimo čempionatus.
Savo tinklaraštyje Risk.ru/blog A.Lončinskis rašo, jog bet kuriam kopimui atsakingai ruošiasi. Ir ne tik fiziškai – labai dažnai pirmiausiai su būsimu „maršurutu“ susipažįsta skaitydamas viską, ką randa apie tą vietovę, kalnyną, pačią viršukalnę.
„Dar prieš pradėdamas užsiimti alpinizmu, buvau viską perskaitęs apie Pamyrą (Pamyras – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia Tadžikistane, taip pat Kinijoje ir Afganistane – aut. past.). Todėl prieš kopiant atrodė, jog čia jau esu lankęsis“, – rašė jis apie vieną iš įkopimų Pamyro kalnyne.
Apie ypatingąjį kopimą Himalajuose, kuris pelnė jam ir jo kolegai pasaulinį pripažinimą bei prestižinį alpinistų pasaulio apdovanojimą išsamiai pasakojama specialiai šiai ekspedicijai skirtame vaizdo filmuke.
