Ignalinos rajono turizmo informacijos centro direktorė Marija Garejeva sako, kad visi kviečiami į Ignaliną mėgautis vasara pursluose.
„Esame turtingi vandens – jo skirtingais pavidalais ir visais metų laikais. Turime daugiau nei 200 ežerų, upių, upelių, natūraliai trykštančių šaltinių, mineralinio vandens ir sniego, kuris pas mus iškrenta anksčiausiai Lietuvoje ir laikosi ilgiausiai Lietuvoje. Kai visur kitur jau žydi gėlės, pas mus dar galima miškuose slidinėti“, – pasakojo ji.
Toliau vardydama priežastis, kodėl derėtų aplankyti Ignalinos kraštą, M.Garejeva mini ne tik įstabią gamtą, seniausią Lietuvoje – Aukštaitijos nacionalinį parką, bet ir tai, kad čia yra Rojus.
„Ne tik perkeltine prasme, bet ir tiesiogine. Mes turime gyvenvietę pavadinimu Rojus ir būtent toje gyvenvietėje yra profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus“, – sako Ignalinos rajono turizmo centro direktorė.
A.Hrebnickis – Lietuvos sodininkas pomologas, vaismedžių tyrinėtojas ir naujų veislių kūrėjas, čia 1890 metais užveisęs sodą.
Aplink muziejų bandoma atkurti obelyną ir sodinti įvairias obelų rūšis, kad žmonės galėtų pamatyti, koks buvo tas Rojaus sodas.
„Todėl, kad čia saulė teka pirmiausia. Yra paskaičiuota, kad saulė pas mus pateka net 20 minučių anksčiau negu pajūryje. Tai galima pas mus saulę pasitikti pirmiesiems Lietuvoje. O saulėlydžiai prie ežerų yra tiesiog nepakartojami“, – dar vieną priežastį, kviečiančią Ignalinon, nurodo M.Garejeva.
O saulėlydžiai prie ežerų yra tiesiog nepakartojami.
Nuo urbanistinių įspūdžių iki gamtos
Ką galima dar veikti ir pamatyti Ignalinos krašte? Visų pirma M.Garejeva kviečia pasivaikščioti po miestą, šiemet švenčiantį 155-ąjį gimtadienį.
„Miestas puošiasi. Tai – ir gėlynai, ir sutvarkytos teritorijos, ir pernai, ir šiemet atsirandantys nauji paveikslai ant sienų – tiesiog galerija po atviru dangumi. Anksčiau buvo labiau mėgstama Ignalinos pakraščiais vaikščioti – miestą supa aštuoni ežerai, pasivaikštant galima pamatyti tuos ežerus, visuose išsimaudyti. O dabar vis daugiau įdomesnių objektų atsiranda ir pačiame mieste“, – tikino ji.
Vienas jų – būtent minėti keturi paveikslai ant pastatų sienų. Tai – žinomų menininkų darbai.
Tarkime, ant Č.Kudabos progimnazijos sienos įsitaisė Rimanto Rolios „Katinas geografas“.
Ignalinos kultūros centro siena buvo dekoruota brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų darbu. Šį piešinį įkvėpė miestelio mitas apie kryžiuočio Igno ir kunigaikštytės Linos meilę bei Ignalinos simbolis vandens lelija.
„Naujas, bet jau pamėgtas ir gerai žinomas ir vietiniams, ir svečiams pėsčiųjų takas, kuris sujungia Palūšę ir Meironis. Takas vingiuoja palei Lūšių ežero pakrantę, yra patogus keliauti pėsčiomis, su vežimėliais, dviračiais. Kadangi Palūšėje yra nuostabūs saulėlydžiai, tai tikrai šita vieta yra jau pamėgta, nors atsivėrė tik pavasarį“, – sakė M.Garejeva.
Aukštaitijos nacionalinis parkas atnaujino informacinę sistemą. Dėl to keliautojams bus paprasčiau vaikščioti miško takeliais, atrasti naujas trasas ir nepasiklysti.
O tų takų ir takelių yra kelios dešimtys. Maršrutai gali tęstis nuo kelių kilometrų ar driektis tiek, kad juos įveikti prireiks kelių dienų.
Jau galima rasti ir žuvies: tiek pirkti, tiek pasigauti
Ignalina – ežerų kraštas, bet anksčiau čia vargiai galėdavai rasti žuvies.
„Dabar iš tikrųjų šitą mes galime pasiūlyti. Tiek žuvies produktų, tai yra įvairių rūkytų žuvies variantų keliose vietose parduodama, tiek ir žuvienė verdama pagal mūsų krašto tradicijas, tiek ir galimybę žuvį pasigauti pačiam galim pasiūlyti.
Tai galima padaryti ir privačiuose vandens telkiniuose, ir ežeruose su gido pagalba. Jeigu jūs neturite įrangos, jeigu neturite patirties, tai jūs galite tiesiog su gido pagalba išbandyti žvejybą“, – teigė M.Garejeva.
Seniausiame Aukštaitijos nacionalinio parko kaime – Stripeikiuose – veikia moderniausias šiuos kraštuose – Bitininkystės muziejus.
Prisitaikant prie koronaviruso pandemijos, kai keliaujama mažomis grupelėmis, Ignalinos krašte siūlomos naujos edukacinės programos, skirtos vienai ar dviem šeimoms.
Šiemet, pasak M.Garejevos, yra sudaryta galimybė tokias pramogas išbandyti nemokamai.
Kviečia daugiau vaikščioti
Ignalinos rajone dar esama problemų su automobilių parkavimu. Kita vertus, norima pritraukti žmones, kad jie kuo labiau mėgautųsi poilsiu darnoje su gamta.
Tad, kaip sakė M.Garejeva, labai laukiami gyventojai, atvykstantys viešuoju transportu.
Iš sostinės Ignalina puikiai pasiekiama traukiniu.
Keliauti čia galima įvairiai: pėsčiomis, dviračiu, vandens takais, elektriniais paspirtukais.
Esą nėra problemų ir su pavežėjimu iki pagrindinių lankytinų objektų.
„Mes paskelbėme iššūkį – ėjimo iššūkį ir kviečiame kuo daugiau judėti, kuo daugiau vaikščioti mūsų takais, takeliais. O tiems, kas surinks 155 tūkstančius žingsnių, atvykus į mūsų lankytojų centrą, yra skiriama gimtadienio dovana“, – sakė M.Garejeva.
Pirmasis tiek žingsnių įveikęs žygeivis tikslą pasiekė per 3 dienas.
Rudenį, kaip sako Ignalinos rajono turizmo informacijos centro vadovė, žmonės bus kviečiami į keturis žygius pėsčiomis po šį kraštą kartu su vietos gidais.
M.Garejeva pasakojo, kad šiemet Ignalinos rajono turizmo informacijos centras duris atvėrė naujose patalpose. Jis įsikūręs prie autobusų ir geležinkelio stočių.
„Tai yra mes pasitinkame svečius, kurie atvyksta būtent visuomeniniu transportu ir jiems patogiai iš karto jų atvykimo vietoje galime padėti sudėlioti maršrutą ir ką toliau galima mūsų krašte nuveikti ir pamatyti“, – teigė ji.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva“ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės.
Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte „Vasarojam Lietuvoj!“.