10 tūkstančių metų istorijos
Kernavė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1279 m., tačiau jos istorija ir svarba siekia žymiai senesnius laikus. Jau prieš 10 tūkstančių metų slėnyje šalia Neries buvo įsikūrusi baltų gyvenvietė, III–IV a. čia klestėjo miestas. Ir tik prasidėjus kryžiuočių antpuoliams mūsų protėviai buvo priversti persikelti į saugesnę vietą – Aukštutinę Kernavę.
XIII–XIV a. Kernavė buvo svarbus miestas, kurį saugojo galinga penkių gynybinių piliakalnių sistema, stovėjo valdovo rezidencija, dirbo specializuoti amatininkai, gyveno turtingi miestiečiai. Teigiama, kad čia gyveno ir pirmieji Lietuvos pirkliai Studila ir Remeišis. Kernavė viduramžiais buvo Lietuvos politinis ir ekonominis centras, viena svarbiausių Lietuvos valstybės formavimosi vietų, kurioje galėjo būti karaliaus Mindaugo sostinė. Metams bėgant Kernavę nukonkuravo Vilnius, ant piliakalnių stovėjusios pilys kelis kartus sudegintos, o miestas perėjo į didikų rankas.
Archeologiniai tyrimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m., 1989 m. įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas, o 2004 m. vietovė gavo didžiausią įvertinimą ir buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kaip unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą.
Ką veikti Kernavėje?
Kernavės istorija įspūdinga, tačiau ką joje pamatyti ir nuveikti dabar? Pirmiausia, Kernavė yra didžiulė archeologinė ekspozicija po atviru dangumi, kurios plotas siekia beveik 200 ha. Žinoma, tokią teritoriją apeiti būtų sunku, tad aplankyti verta penkių piliakalnių kompleksą, senovės gyvenvietę, senojo miesto vietas ir pilkapyną.
Penki Kernavės piliakalniai vilioja įspūdingomis panoramomis – sakoma, kad gražiausi Pajautos slėnio ir piliakalnių vaizdai atsiveria nuo Aukuro kalno. Teks šiek tiek paprakaituoti lipant laiptais, tačiau panorama išties atims žadą. Beje, pasakojamos legendos, kad iš Kernavės piliakalnių tuneliais buvo galima patekti į Vilnių ir Trakus.
Norintys pamatyti archeologinius radinius, privalo užsukti į archeologijos muziejų, kuriame yra apie 14 tūkst. eksponatų. Be to, Kernavėje galima išvysti ir kaip atrodė XIII–XIV a. miestas, kurio fragmentas buvo atkurtas remiantis mokslinių tyrimų medžiaga. Jame stovi trijų amatininkų sodybų kompleksas, kurį lankyti galima balandžio–spalio mėn.
Aktyvaus turizmo mėgėjai gali rinktis pasivaikščiojimą Balto kalno taku, vingiuojančiu palei istorija dvelkiančius piliakalnius. Tako ilgis siekia apie 2,6 km, yra nesunkiai įveikiamas ir stebina vaizdingumu. Take įrengtos poilsiavietės, o nuo apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Neries kilpą.
Rasos šventė Kernavėje
Kernavės archeologinė vietovė yra viena populiariausių vietų švęsti Jonines (Rasos šventę), į kurią kasmet suvažiuoja tūkstančiai žmonių. Rasos šventė Kernavėje paprastai pradedama švęsti birželio 23-osios vakarą. Ant piliakalnių ir Pajautos slėnyje trumpiausią ir stebuklų kupiną naktį kūrenami laužai, iš žolynų pinami ir upe plukdomi vainikai, atliekamos senosios baltų apeigos, šventės dalyviai dainuoja, šoka, užsiima ateities spėjimu ir kitais būrimais. Nemažai lankytojų įsitaiso ant piliakalnių ir rengia piknikus. Rasos šventė baigiasi anksti ryte pasitinkant tekančią saulę.
Šiais metai Rasos šventė Kernavėje nevyks dėl COVID-19 pandemijos, tačiau Kernavę verta aplankyti ir kitomis dienomis, pasinerti į įspūdingą baltų ir visos Lietuvos istoriją bei gamtos grožį.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
