Nemuno delta patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Šis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti svarbias paukščių perėjimo ir poilsio vietas, žuvų migracijos kelius ir nerštavietes, Nemuno deltos protakų sistemą, Rusnės salą, Ventės ragą, užliejamas pievas, o taip pat – Minijos kaimą, Uostadvario švyturį ir daug kitų šioje vietovėje esančių vertybių.
Dabar, kai pavasaris vėl kviečia išlįsti iš savo gūžtų, puikus metas nuvykti ir apžiūrėti Nemuno deltos regioniniame parke esančius gamtos ar kultūros turtus.
Apie šią unikalią vietą ir savo darbo ypatumus daugiau papasakoti maloniai sutiko Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas.
Tai – paukščių rojus
„Nemuno deltos regioninio parko geografinė vieta ir pavasariniai potvyniai šią teritoriją paverčia tikru paukščių rojumi. Čia namus randa ne tik apie 180 paukščių rūšių, bet ir laikinai apsistoja dešimtys tūkstančių migruojančių vandens paukščių – įvairių rūšių gulbių, žąsų, ančių. O kur dar visokie tilvikiniai paukščiai“, – šios vietovės išskirtinumą akcentuoja P.Bagdonas.
Anot ekologo, virš Nemuno deltos driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių Europoje.
„Rudenį, palei Kuršių marias ir Nemuno atšakas, į pietus praskrenda milijonai įvairių sparnuočių. Tinkamo vėjo dienomis galima išvysti ir „paukščių upes“ – kai ganėtinai per trumpą laiką skrenda dešimtys tūkstančių įvairių žvirblinių paukščių“, – sako P.Bagdonas.
