Gražiausia, ką galima pamatyti Zakinto saloje – tai Navagio paplūdimys! Stovi ant aukšto skardžio, žiūri žemyn ir netiki, kad savo akimis matai tą iki skausmo mėlyną jūrą, akinančiai balto smėlio paplūdimio juostelę tarp įspūdingų uolų ir kažkada sudužusio į krantą išmesto laivo griaučius.
Taip gražu, kad galima apsiverkti. Įamžinti šį grožį norisi ne kartą: spaudžiau fotoaparato mygtuką nemažiau nei 50 kartų. Kai jau nusiramini ir jautiesi tapęs gražiausio peizažo geriausiu fotografu, nesinori palikti šios vietos: dairaisi aplink ir bandau sugerti peizažą, kad jis amžiams liktų neištrinamoje sielos laikmenoje.
Tąkart neišdrįsau pasiduoti visuotinai madai ir nepasidariau asmenukės – žmonių buvo per daug, skubėjome į autobusą, nes laukė nauji ekskursijos objektai. Vėliau ne kartą dėl to gailėjausi.
Į Navagio paplūdimį galima nuplaukti iš nedidelio Porto Vromi uosto. Laivai plaukia daug kartų per dieną. Rekomenduoju išsinuomoti mašiną ir atvažiuoti pasižiūrėti į Navagio nuo skardžio, pasivaikščioti aplinkui ir pasižvalgyti, tada keliauti iki Porto Vromi ir nuplaukti iki šio žavaus paplūdimio.
Kitas variantas būtų pasirinkti bet kurioje agentūroje po ekskursiją: laivu iki paplūdimio ar apžvalginę po salą. Tačiau Navagio paplūdimys nėra vienintelis Zakinto saloje.
Nauji šeimininkai – nauji salos pavadinimai
Vietiniai Zakintą meiliai vadina Zante. Šis pavadinimas dažnai girdimas ir naudojamas: saloje pilna Zante pavadinimus turinčių įmonių – Zante taksi, Zante kelionių agentūra ir t.t.
Sakoma, kad toks salos pavadinimas kilo dar tuomet, kai saloje šeimininkavo britai, kuriems, matyt, buvo per sunku laužyti liežuvį ir tarti pilną salos pavadinimą, kuris graikiškai rašomas Zakynthos.
Didžiosios Britanijos kolonistai – ne vieninteliai šeimininkavo saloje. Venecijiečiai, valdę salą nuo 1484 iki 1797 m., vadino ją „Fioro di Levante“, kas išvertus iš italų kalbos reiškė Rytų gėlė. Nieko keisto – saloje ir dabar daug žydinčių augalų. Ji – viena žaliausių salų, kurias man teko matyti.
Literatūroje Zakinto salą pirmą kartą paminėjo Homeras. Pasak jo, salos pavadinimas kilęs nuo pirmojo salos gyventojo Zakynthos, Frigijos karaliaus Dardanos sūnaus. Kitas salos vardas Yliessa (miškų žemė) taip pat priklauso Homero plunksnai.
Neįtikėtina, tačiau per savo ilgą istoriją sala buvo vadinama įvairiais vardais: Diakynthos, Diakhytos, Iakynthos, Zakita, Jacinthum, Jantes, Lesande ir pan.
Salą užaugino turizmas
Salos gyventojai draugiški ir atviri. Jie mielai priima turistus, ko negali pasakyti apie gretimą Kefaloniją, kurios gyventojai garsėja gana uždaru būdu ir sunkiai įsileidžia užsieniečius.
Salos gyventojų skaičius, 2011 m. duomenimis, siekia 40759, o atvykstančių turistų rekordas buvo pasiektas 2013 m., kai salą aplankė 483 000 žmonių.
Viešbučio, kuriame buvome apsistoję, administratorius pasakojo apie senus laikus, kai į salą pradėjo plūsti pirmieji turistai. Nebuvo viešbučių, barų ir suvenyrų parduotuvėlių, kelionių agentūrų ar ekskursijų po salą.
Pirmieji turistai atvykdavo su kuprinėmis, nakvodavo paplūdimiuose, kūrendami ten laužus, o dabartiniai kurortai Laganas ar Tsilivi tebuvo nedidukai kaimeliai, kur gyveno visai nedaug šeimų.
Dabar Zakinto salos gyventojai verčiasi alyvmedžių bei alyvuogių auginimu. Pastaruoju metu populiarėja vynininkystė, tad atvykę į salą matysite ne vieną vietinę vyninę, kurios šeimininkai jus būtinai pakvies degustuoti Zakinto vynų. Nemaža dalis gyventojų dirba ir turizmo versle. Darbo jiems netrūkta, nes vasaros sezonas prasideda gegužės viduryje ir baigiasi spalio pradžioje.
Susituokė, prisifotografavo Zakinto žavingų peizažų fone, o grįžę į viešbutį pageidavo kinietiško maisto.
Atostogauti Zakinte nuo seno pamėgę britai, kasmet vis daugiau atvyksta vokiečių, olandų, skandinavų, o visai neseniai Zakinte atrado ir mūsų kaimynai lenkai. Savo atostogas čia leidžia ir patys graikai.
Zakinto saloje populiaru švęsti verstuves. Tuo įsitikinome savo akimis: per savaitę viešbutyje matėme tris jaunavedžių poras. Viena jų atvyko net iš Kinijos ir tik trims dienoms. Susituokė, prisifotografavo Zakinto žavingų peizažų fone, o grįžę į viešbutį pageidavo kinietiško maisto.
Dar viena kompanija gyveno mūsų viešbutyje. Deginosi, naudojosi visais „viskas įskaičiuota“ privalumais, maišydami alų su dviguba degtinės doze, o vieną rytą pasipuošė visi ir į meriją susituokti. Kitą rytą jie vėl buvo prie baseino, kaip visada...
Turiu pasakyti, kad Zakintas labai skiriasi nuo kitų Graikijos salų – čia jaučiasi italų įtaką. Nameliai spalvingesni nei Kretoje, kiek kitokia ir architektūra. Zakinto miesto panorama primena Veneciją, o pagrindinė aikštė vadinasi San Marco (Šventojo Marko).
Kaip pasiekti Zakinto salą iš Lietuvos?
Pats paprasčiausias būdas skristi į Zakinto salą iš Varšuvos. Tiesioginis skrydis, kelios valandos ir jau esi Zakinto saloje. Iki Varšuvos patogiai nusigausite savo mašina arba autobusu. Mes taip ir darėme: kelionė per naktį neprailgo, autobusas buvo patogus.
Kitas kelias būtų skristi iš Vilniaus su vienu ar dviem persėdimais. Nelabai patogu ir pigu, bet įmanoma. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus iki Korfu, o iš ten yra skrydžiai iki Zakinto salos. Bilietais į Korfu rekomenduoju rūpintis dar rudenį, kai jie kainuoja pigiausiai.
Iš Atėnų kasdien yra keli skrydžiai per dieną į Zakintą, tad iš esmės jums tereikia nusigauti iki Atėnų. Beje, iš Atėnų iki Zakinto kursuoja ir autobusas. Kelionė trunka apie penkias valandas, o bilieto kaina apie 26 eurus. Vasaros sezono metu iš Didžiosios Britanijos skrenda nemažai užsakytų lėktuvų reisų į šią salą. Tad, jei jums patogiausia pasiekti Londoną, galima bandyti ir šį variantą.
Jei planuosite kelionę iki Zakinto savarankiškai, verta peržiūrėti ir keltų tvarkaraščius. Iš Bario, Venecijos ar Brindisi įmanoma nuplaukti iki Zakinto su persėdimais. Tačiau tuomet verta suplanuoti ilgesnę kelionę ir pasižvalgyti po Veneciją bei keletą Graikijos salų, pavyzdžiui, Patras ir Pirgos.
Variantų yra įvairių, bet pigiausias – skristi iš Varšuvos. Visi kiti keliai tinka savarankiškiems keliautojams, turintiems laiko ir mėgstantiems kruopščiai susiplanuoti atostogų maršrutą bei siekiantiems vienos kelionės metu pamatyti kuo daugiau.
Ką ten veikti ir aplankyti?
Žymiausi salos kurortai du. Laganas tinka, jei mėgstate veiksmą. Tai -triukšmingiausias Zakinto kurortas. Pagrindinė gatvė pilna barų, tavernų, diskotekų, picerijų, parduotuvių. Tad čia labiausiai patiks jaunimui.
Tsilivi – ramesnis, bet drauge ir labai mielas kurortas. Yra kur pasivaikščioti, pakanka ir čia tavernų bei barų, bet ramiau ir jaukiau. Tavernoje „Two brothers“ prieš savaitę kone kas vakarą skambėjo ir lietuviškos dainos – nustebome. Tačiau, regis Zakinto saloje, viskas įmanoma.
Rekomenduoju neapsiriboti vien miestais, bet ir pavažinėti po apylinkes. Tai padaryti galima keliais būdais: nusipirkti ekskursijas bet kurioje artimiausioje kelionių agentūroje (o jų čia tikrai netrūksta) arba išsinuomoti automobilį ir leistis į pažintinę kelionę patiems. Abu variantai savotiškai žavingi.
Agentūros siūlo ekskursijas po salą, plaukimą į Navagio paplūdimį bei Mėlynuosius urvus. Iš Laganaso populiaru pasiplaukioti palei pakrantes, kurios žavi stačiom uolom, nedideliais paplūdimiais ir, žinoma, vėžliais careta careta.
Savo akimis mačiau plaukiojančius tuos didžiulius vėžlius – įspūdis toks, kad klykėme kaip maži vaikai ir išgąsdinome beveik paviršiuje plūduriuojantį gražuolį. Jis staigiai nėrė gilyn, bet kažkas spėjo nufotografuoti tą mielą vaizdą.
Rekomenduočiau ir dienos ekskursiją į gretimą Kefalonijos salą. Keltas plaukia apie valandą. Galima įsigyti tik bilietą, bet tuomet reikėtų keltis su automobiliu. Patartina susiorganizuoti ir keletą nakvynių Kefalonijoje. Šįkart to nepadarėme, tačiau tai – kitos vasaros planuose.
Taksi stotelėse visur nurodytos maksimalios kelionės iš taško A į tašką B, pabrėžiant, kad žemesnė kaina yra derybų objektas.
O štai į Zakinto sostinę Zakintą verta nuvažiuoti autobusu arba taksi. Autobusai kursuoja nedažnai, pavyzdžiui, iš Tsilivio iki Zakinto būna gal koks vienas per valandą. Nekantraujantiems verta pasinaudoti taksi. Beje, taksi stotelėse visur nurodytos maksimalios kelionės iš taško A į tašką B, pabrėžiant, kad žemesnė kaina yra derybų objektas.
Iš Tsilivio iki Zakinto važiuodami taksi mokėjome ir 8 ir 10 eurų. Autobuso bilieto kaina – apie 1,60 eurų.
Ką parsivežti namo?
Graikų virtuvė – tai, galima sakyti, sielos virtuvė (neveltui filme „Sielos virtuvė“ pagrindinis veikėjas virėjas ir yra graikas). Maistas čia visur graikiškas, na, išskyrus kokią piceriją ar „mėsaininę“.
Tačiau valgyti jose nepatariu. Geriau vietiniuose restoranuose. Kas gali būti skaniau už ką tik iškeptą ėriuko kulšį su rozmarinu? Net, jei tai ir viešbučio virtuvė, kur karaliauja „viskas įskaičiuota“ sistema, maistas Zakinte buvo nuostabus.
Beje, „viskas įskaičiuota“ galima pasirinkti daugelyje viešbučių, išskyrus, žinoma, nedidelius apartamentus be maitinimo. Ta masinio šėrimo ir girdymo mada atėjo iš Turkijos.
Zakinto viešbučių savininkai irgi greitai suprato, kad vidutiniam statistiniam turistui norisi atostogų be rūpesčių. Todėl dauguma viešbučių ir siūlo visos dienos valgymo ir gurkšnojimo fiestą. Antra vertus, tai gana patogu, jei atostogauji su vaikais. Vis dėlto tai gerokai sumažina psichologines galimybes lankytis aplinkiniuose baruose bei tavernose.
