Pažymėjimas galiotų visoje ES, bet valstybėms narėms nedraudžiama kurti analogiškus nacionalinius dokumentus ir net toliau taikyti ribojimus atvykstantiems žmonėms, nors juos formaliai reikėtų laikyti „nepavojingais“. Be to, baiminamasi nepagrįstų lūkesčių, kad bus galima pradėti laisvai turistauti.
Dokumentą turėsiančio patvirtinti EP nariai iš Lietuvos, nors iš principo žaliojo pažymėjimo idėjai pritaria, atkreipia dėmesį į keletą aspektų, kuriuos reikėtų griežčiau apibrėžti, kad jį naudojant nekiltų dviprasmybių.
Žadama naudoti nuo birželio pabaigos
Nuo turizmo smarkiai priklausomoms Senojo žemyno valstybėms ieškant būdų gelbėti savo ekonomikas, o kelionėms tarp valstybių tebetaikant įvairius ribojimus ir reikalavimus (pavyzdžiui, pasidaryti COVID-19 testą, karantinuotis), kovą Europos Komisija (EK) pasiūlė skaitmeninio žaliojo pažymėjimo idėją.
Jame turėtų būti nurodyta informacija apie persirgimą COVID-19, skiepą nuo šios ligos arba neigiamą testo rezultatą. Bandomąjį žaliojo paso naudojimą norima pradėti jau birželio pradžioje, kad pabaigoje jau būtų galima naudoti įprasta tvarka.
Tam reikia EP pritarimo. Šį klausimą nuspręsta nagrinėti skubos tvarka ir dėl pakeitimų bei mandato deryboms su EK žadama balsuoti jau kitą savaitę. Tiesa, galutinis balsavimas numatytas tik pirmomis vasaros dienomis. Tuomet žaliąjį pažymėjimą dar turės oficialiai patvirtinti ES valstybės narės.
Netrukus po EK analogišką idėją pristatė ir Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tik jo tikslas būtų kiek kitoks. Jei žaliąjį pažymėjimą norima naudoti tik kelionėms, lietuviškas galimybių pasas turėtų atverti duris į tam tikras vietas, kurios dėl karantino ribojimų kol kas uždarytos, ir naudotis tam tikromis paslaugomis. Pavyzdžiui, dalyvauti renginiuose, eiti į sporto klubus, valgyti restoranų viduje.
EP komitete – dvejonių daugiau nei entuziazmo
Už teisingumą atsakingo eurokomisaro Didier Reynderso žodžiais, svarbiausias visoje Bendrijoje pripažįstamo skaitmeninio žaliojo pažymėjimo tikslas – grįžti prie laisvo žmonių judėjimo: „Labai pragmatiškai žiūrint, ateina vasara ir tai reikia padaryti.“
Dokumento siūloma nevadinti nei skiepų, nei imuniteto pasu. Mat jis turėtų talpinti trejopą informaciją: ne tik apie asmens paskiepijimą, bet ir persirgimą COVID-19 arba atlikto testo neigiamą rezultatą. Kadangi nėra tvirtų duomenų, kiek tęsis ligos ar vakcinos suteiktas imunitetas, o ligos nustatymo testai imuniteto lygio apskritai nerodo, dokumentą vadinti imuniteto pasu būtų netikslu.
Į pažymėjimą esą būtų įtraukta tik būtiniausia informacija, jis nustotų galioti, Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus pandemijos dėl COVID-19 pabaigą. Taip pagrindiniu svarstyme paskirto EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) nariams nurodė D.Reyndersas.
Pažymėjimas turėtų būti išduodamas visiems, nemokamai ir, pagal žmogaus pageidavimą, būti skaitmeninis arba popierinis.
Per pirmąjį idėjos pristatymą EP kalbėję LIBE nariai iškėlė nemažai klausimų ir abejonių dėl šio dokumento.
Nors ir sutiko, kad jo reikėtų, norint pagaliau laisviau judėti Bendrijos teritorijoje, bet nerimavo dėl asmens duomenų apsaugos, „konkurencijos“ su panašiais nacionaliniais imuniteto pasais, nesirgusiųjų ir nepaskiepytųjų diskriminacijos, galiojimo trukmės, sistemos techninio (ar visos valstybės turi įrangą nuskaityti žaliąjį pažymėjimą) ir praktinio (kaip išvengti eilių oro uostuose arba ant sienos) aspektų.
Ne vienas nuogąstavo, kad, nors pažymėjimu siekiama suteikti žmonėms daugiau galimybių judėti po ES, nutiks priešingai, nes keliauti galės tik jį atitinkantieji tam tikrus kriterijus. Šengeno erdvės taisyklė, kad galima laisvai kirsti sieną, vis tiek negalios, nes reikės rodyti pažymėjimą.
Taip pat – dėl to, kad kai atskiros šalys ėmė kurti ir savus panašius dokumentus, kurie leis nueiti į restoraną, muziejų, kiną ar festivalį. „Taigi turėsime vieną žaliąjį skaitmeninį pažymėjimą, kuris leis keliauti ES, ir 27 nacionalinius, kad galėtume nueiti papietauti arba į koncertą“, – stebėjosi olandė Sophia in ’t Veld.
Lyg įlaipinimo į lėktuvą kortelė
„Žvelgiu į šitą instrumentą kaip tam tikrą praktinį būdą sumažinti formalumus, kertant valstybių sienas, bet ne daugiau“, – per EP biuro Lietuvoje surengtą nuotolinę spaudos konferenciją pabrėžė Europos liaudies partijai atstovaujantis Liudas Mažylis.
Anot jo, tai turėtų būti lyg įlaipinimo kortelė skrendant: „Kai jau turi eiti pro vartus sėsti į lėktuvą, tau vienu ypu nuskaito, kad esi teisėtas keleivis. Lygiai taip pat kyštelėsi savo išmanųjį, kuriame bus suvesti trejopi duomenys: kad tu galbūt persirgęs, gal pasiskiepijęs arba turi testą. Vienu priėjimu nuskaitys duomenis, kelionė taps paprastesnė, ne ką daugiau.“
LIBE priklausanti jo frakcijos kolegė konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat nurodė, kad pažymėjimas „nebus naudojamas kitiems tikslams, tik judėjimui tarp sienų“.
„Pasas egzistuoja, bet, kad įvažiuočiau į Belgiją, turėjau pasiimti tokį popierių (su testo rezultatais – red. past.). Dabar siūloma, kad į kompiuterį būtų įrašyta ta pati informacija. Manau, čia yra techninis supaprastinimas“, – apibendrino Socialistams ir demokratams atstovaujantis Juozas Olekas.
Ši frakcija į žaliąjį pažymėjimą žiūri gana palankiai, bet esama skepticizmo ir baimės, kad norintys pasiskiepyti, bet dar negalintys žmonės nebūtų diskriminuojami.
Politiko manymu, būtų logiška į pažymėjimą įrašyti informaciją apie persirgimą COVID-19 ar gautą skiepą nuo šios ligos. „Mokslas sako, kad imunitetas galioja keletą mėnesių ar pusę metų, ar iki metų – laikas parodys. Tada žinotume, kad šitam žmogui jau galbūt nereikia daryti papildomų tyrimų. Tokiu būdu sutaupytume ir žmonių laiką, ir pinigus, nes testai kainuoja.“
Tačiau jis sudvejojo, ar prasminga į pažymėjimą įtraukti ir testų rezultatus, mat šie galioja tik trumpą laiką. „Aš pats šią savaitę jau dukart dariausi tyrimą – Lietuvoje ir Briuselyje“, – sakė europarlamentaras.
Bijo, kad bus tik fikcija
L.Mažylio teigimu, neramina „nepagrįsti į sertifikatą sudedami lūkesčiai, esą prasidės galimybės turistauti“.
„Tai nėra starterio šūvis staiga visiems pradėti keliauti, nes jau visi kišenėse turėsime pasus. Negalime įpareigoti ko nors nesisaugoti: va turiu pasą, tal gal ir rankų plautis nereikia, jau ir kaukės man neužmausite, nes turiu sertifikatą. Taip tikrai nebus.
Visos priemonės, kurias norės valstybė narė įvesti apsaugodama savo piliečius – apie žmonių teises dar daug kalbėsime, tai norėčiau, kad nepamirštume ir teisės nenumirti, ir teisės būti sveikam.“
Pastarasis aspektas yra dar vienas, keliantis daug klausimų. Mat, nepaisant žaliojo pažymėjimo, ES narėms leidžiama nacionalinėje teisėje įtvirtinti savus dokumentus, kurių reikėtų einant į kavinę, renginį ar kur nors kitur.
„Yra pavojus, kad valstybės narės gali susikurti daug skirtingų priemonių. Tada bus daug fragmentavimosi. Tai nežinau, atvirai pasakius, kaip čia bus stengiamasi to išvengti“, – pripažino R.Juknevičienė.
Grupė „Atnaujinkime Europą“, pasak jos atstovo Petro Auštrevičiaus, remia žaliąjį pažymėjimą kaip galimybę „su tam tikru patikimumu ir tikrumu judėti, kirsti valstybių sienas ar užsiimti veikla, nuvykti poilsio tikslais į kitas valstybes“.
Bet dabartinis pasiūlymas esą turi ginčytinų vietų. Pavyzdžiui, kol kas neaišku, ar jis bus visiškai pripažįstamas visose valstybėse. „Aiškiai pasakyta, kad valstybės narės turės teisę ir su tuo pasu atvykusiems taikyti ir karantiną, ir izoliavimą, ir papildomo testo reikalavimus. Kai perskaitai tą dalyką, klausimas, ar tai iš tiesų žaliasis pasas, ar tik fikcija?“ – retoriškai klausė politikas.
Anot jo, nesant visiško pasitikėjimo tarp valstybių, nėra ko kalbėti ir apie tokį pažymėjimą: „Tai yra dar vienas dokumentas, kuris visiškai neveiks kitoje valstybėje. Jei tokia teisė paliekama valstybėms narėms… Gal iš esmės turi likti, nes gali būti staigūs protrūkiai. Bet, jei bus pasinaudota išplėstinai, žlugs visa sistema.“
ES narėms net pradėjus naudoti žaliąjį pažymėjimą greičiausiai nebus draudžiama atvykusiems taikyti papildomus ribojimus – karantiną arba testavimą. L.Mažylis atkreipė dėmesį, kad be galimybių naudoti žaliąjį pažymėjimą kitais tikslais yra ir atsakomybė – jei kuri nors valstybė naudos jo duomenis ne vien sienai kirsti, EK atsakomybės už tai neprisiims.
„Kas tuos duomenis naudoja dar kokiais nors tikslais? Aš kartais šaržuoju: zoologijos sodo direktorius, pamatęs žaliąjį sertifikatą, sakys: gerai gerai, prašau, eik, tu mano beždžionių neužkrėsi. EK į tokias situacijas nei kišis, nei kontroliuos.“
Leistų atidaryti daugiau verslų
Lietuva yra viena iš šalių, kalbančių apie panašų nacionalinį dokumentą. Jo idėją iškėlusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasiūlė galimybių paso pavadinimą.
Šis dokumentas būtų analogiškas žaliajam pažymėjimui – taip pat pateiktų informaciją apie persirgimą, pasiskiepijimą arba pasidarytą testą.
Pasak ministrės patarėjo Karolio Žemaičio, galimybių pasas leistų greičiau ir lanksčiau reaguoti į situaciją, atnaujinti veiklas, kurios artimiausiu metu greičiausiai išliktų sustabdytos.
„Kai dalis verslų, smulkiųjų verslų, ekonominių veiklų, kurios yra uždarytos kelis mėnesius, klausia kiekvieną dieną, kada galės saugiai dirbti, mes nekeliame klausimo dėl skubėjimo, – per spaudos konferenciją sakė jis, paklaustas, kodėl nelaukiama bendro ES paso. – Labiau keliame klausimą, ar galime kažką padaryti greičiau, kad galėtume saugiai grįžti tam tikro normalumo, kiek jis įmanomas pandemijos sąlygomis, link.“
Galimybių pasas esą leistų naudoti maitinimo įstaigų patalpas (kol kas leidžiama staliukus įrengti tik lauke), vykti dideliems renginiams, sporto klubams ir pan.
ES pažymėjimas – tik sienoms kirsti
J.Olekas skeptiškai įvertino atskiro paso įvedimą Lietuvoje, juoba kad jis būtų analogiškas europiniam – talpintų tą pačią informaciją. Anot politiko, pramingiau būtų ne dvigubinti administraciją, leisti pinigus savam pasui, tuomet – europiniam, o suvienyti pajėgumus ir kuo greičiau turėti vieną bendrą.
„Kviesčiau Vyriausybę aktyviau prisidėti prie žaliojo paso kūrimo ar pasiūlymų, o ne kurti dar vieną dokumentą ir paskui ginčytis, kuris geriau galioja“, – siūlė jis.
K.Žemaitis nurodė, jog Lietuvai svarbu, kad abu dokumentai derėtų technologiškai, kad, atsiradus žaliajam pažymėjimui, nereikėtų visko perprogramuoti. Registrų centras esą yra nekart patikinęs, kad, turint savo sistemą, bus galima greičiau adaptuotis prie europinės.
„Programavimas vyksta vienu metu, Registrų centras valdo abu procesus, puikiai žino ir supranta, kad abu procesai vienas kitą papildo. Tikslas – kad nebūtų atskiros programėlės, kad tada, kai jau turėsime europinį sprendimą, nacionalinis natūraliai integruotųsi į europinį ir nereikėtų vaikščioti su dviem virtualiais ar fiziniais pasais.“
R.Juknevičienė savo ruožtu priminė, kad ES pažymėjimas bus skirtas tik laisvam sienų kirtimui, atskiros valstybėms esą negalės jo naudoti savo reikmėms: „Jei nori, gali savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti sau skirtus pažymėjimus, kurie galės būti skirti vaikščioti po parduotuves.“
Nori vienodų ribojimų
Renginyje dalyvavusios Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės žodžiais, galimybių pasas būtinas, kad šalyje galėtume atgaivinti judėjimą ir paslaugas anksčiau nei ES. „Tikime, kad ES pasą pavyks įgyvendinti dar birželį. Bet Lietuvoje „sveiko“ judėjimo reikia anksčiau“, – tvirtino ji.
Turizmo ekspertė ragino europarlamentarus siekti, kad suvienodėtų visų sienų ES ribojimai, reikalavimai turistams, vaikų amžius, nuo kada reikia COVID-19 testų: „Tai yra pagrindinis reikalavimas, kuris padėtų atverti sienas. Žaliasis pasas atskirai nelabai ką pagelbės, jei nebus susitarta dėl pagrindinių ribojimų.“
Pavyzdžiui, esą pasitaiko atvejų, kad keliautojai iš Lietuvos išleidžiami, nes atitinka visus reikalavimus, tačiau neįleidžiami į šalį, kurion vyksta, nes atsiranda naujų ribojimų.
Reaguodamas į Ž.Gavelienės prašymus, P.Auštrevičius teigė, jog EP bus keliamas klausimas dėl taisyklių bendrumo turizmo srityje. „Bet neturiu vilties, kad bus sutarta iki pabaigos ir nebus palikta išimčių valstybėms narėms. Deja, šiuo metu ES politinės sveikatos būklė neleidžia teigti, kad priimsime idealų dokumentą. Matyt, bus išimtys ir jos gali sukurti daug nepatogumų gyventojams.“
Nemokami testai vargiai tikėtini
Kyla ir praktinis klausimas: ar testus apmokės valstybė, jei taip – kiek. Yra siūlymų apmokėti po vieną per savaitę ar per mėnesį, tuo tarpu Latvija, kaip girdėjo P.Auštrevičius, svarsto apmokėti tik vieną per metus. Žmones esą erzina ir skirtingos testavimo kainos.
Reaguodamas į politikų aiškinimus, esą COVID-19 testai turėtų būti nemokami, D.Reyndersas LIBE posėdyje priminė, kad už dyką atliekami testai, kuomet reikia diagnozuoti ligą po kontakto su sergančiuoju ar turint simptomų. Jei žmogui testo reikia tik dėl kelionės, situacija kitokia. Kai kur už testą reikia mokėti bet kokiu atveju, be to, jie kainuoja skirtingai. Todėl esą bandant sureguliuoti jų kainą būtų kišamasi į valstybių vidaus reikalus.
Žaliasis pažymėjimas dar negarantuotų, kad žmogus kelionės metu yra sveikas ar nenešioja užkrato. Mat įmanoma susirgti ir persirgus, ir pasiskiepijus (ypač plintant SARS-CoV-2 atmainoms), per inkubacinį periodą atliktas testas gali dar neparodyti ligos. Ar tokiu atveju šis dokumentas nesuteiktų apgaulingo saugumo jausmo?
R.Juknevičienė pabrėžė, kad keliaujant galios tos pačios taisyklės: reikės dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo. „Visa tai turi išlikti, kol bus pandemija. Tačiau net ir esant tam tikrai paklaidai ir dėl testų, ir pasiskiepijus, vis tiek apimtys yra nepalyginamai mažesnės ir tikimybė užsikrėsti ir susirgti yra nepalyginamai, turbūt šimtus kartų mažesnė, jei niekas nebūtų paskiepytas, jei visi eitų nesitestavę.
Žiūrėkite – lipi į lėktuvą ir nežinai, lėktuvas nukris ar nenukris. Niekas negali garantuoti, kad nenukris. Į mašiną sėsdamas nežinai, įvyks avarija ar ne. Lygiai taip pat čia. Niekas nesako, kad tai yra panacėja, bet keliauti nekeliant grėsmės galima. Jau keliaujame visą laikotarpį beveik nuo rudens ir įpratom.
Jei anksčiau matydavome japonus, vaikštančius po oro uostą su kaukėmis, atrodydavo keistai. Šiandien galiu sau pasakyti, kad turbūt iki gyvenimo pabaigos matysiu žmones su kaukėmis. Kadangi tai apsaugo ir nuo gripo, ir kitų ūmių virusinių ligų.“
-
Imuniteto pasai: ar gyvensime distopijoje, ar skęsime nuoskaudose dėl vakcinų apartheido, ar jų net neprireiks?
-
Eglė Zicari: Imuniteto reikia, imuniteto paso – (dar) ne
-
Ekspertų taryba įvardijo, kam konkrečiai būtų galima suteikti imuniteto pasą, o kam – ne
-
Danai jau turi koronaviruso pasą: su juo telefone – į barą, futbolo stadioną, kirpyklą ar muziejų
