Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kas ta Zanavykija? Tai – vadinamoji Suvalkijos dalis, apimanti Šakių rajoną. Būtent Šakiai yra laikomi Zanavykų sostine.
Pažinti šio krašto maisto tradicijas galima savarankiškai arba užsisakius populiarėjančią edukaciją – vadinamąjį „ragaučių“. Jo dalyviams pristatomi svarbiausi zanavykų stalui būdingi gaminiai – nuo gėrimų, užkandžių iki karštų patiekalų ir desertų. Kokie tie zanavykiški gaminiai?
Užkandžiai
Iš pirmo žvilgsnio daugelis dalykų, kuriuos išvysite ant „ragaučiaus“ stalo, bus matyti, tik ne visų jų pavadinimai girdėti. Šaltiena, pavyzdžiui, čia vadinama košeliena, burokėlių, bulvių ir pupelių („raudonoji“) mišrainė – vinigretas.
Ant suvalkietiškų vaišių stalo būtinai bus ir rūkytų mėsos gaminių: lašinių su svogūnais, naminės šalto rūkymo dešros. Taip pat – silkės su natūraliai raugintais burokėliais ir sėmenų aliejumi bei karštomis bulvėmis, raugintų agurkų, naminės duonos.
Atsigaivinti galima namine gira. Beje, ji, anot vietinių šeimininkių, turi būti dviejų dienų senumo. Nes „jaunesnė“ – dar neskani, o ilgiau pabuvusi – jau neskani.
Karštieji patiekalai
Po užkandžių yra karšti patiekalai. Vietos pasididžiavimas – abriedukai, švilpikai, sausgarė, duonzupė ir krosnyje kepta kopūsto galva. Šis patiekalas Šakių krašte žinomas nuo seno. Krosnyje kelias valandas mėsa įdarytą kopūsto galvą kepdavo dabartinių šakiečių promočiutės.
Patiekalas senas, tačiau skonis – puikiai pažįstamas net ir iš kito krašto kilusiems dabartiniams valgytojams. Jis šiek tiek primena balandėlius. Kaip ir jie, krosnyje kepta kopūsto galva paprastai valgoma su karštomis virtomis bulvėmis. Tad galite nuspėti, jog šis patiekalas – itin sotus.
Desertui – gilių kava, saldumynai ir stiprieji gėrimai
Jei galvojate, kad po užkandžių, karštų patiekalų jūsų skrandis turės teisę pailsėti, klystate: zanavykai nuo stalo nepakyla be deserto. O juo gali tapti kaimiški sviestiniai sausainiai (mes juos dar žinome kaip sausainiai „iš mašinėlės“), aguonų vyniotinis, obuoliai su saldžiu užpilu ar morkų saldainiai.
Įdomu tai, kad jų receptas į Šakius atkeliavo kartu su žydais. (Tokių pat paskanauti galite ir „Beigelių krautuvėlėje“, Vilniuje).
Visi saldumynai užgeriami kava. Tačiau ne bet kokia – gilių. Šios kavos atsiradimo istorija paprasta ir nulemta ekonominių aplinkybių. Kai XX a. pradžioje Lietuvą, taip pat ir Šakius, pasiekė kava, ji buvo labai brangi ir daugeliui žmonių neįperkama. Vietinės moterys rado išeitį – sugalvojo, kad labai panaši kava galėtų išeiti iš gilių, kurių aplink esančiuose miškuose netrūko.
Vis dėlto išvirti iš ąžuolo sėklų kavą nebuvo lengva ir prireikė nemažo užsispyrimo bei išradingumo, kad gėrimas pavyktų. Pirmiausia moterys rudenį turėdavo prisirinkti užtektinai gilių, kurias apskrudindavo krosnyje, kad gražiai nusiluptų. Tuomet „viduriukus“ mažiausiai tris valandas virdavo piene (jis nuimdavo kartumą). Galiausiai vėl pakepindavo krosnyje, sumaldavo ir sudžiovindavo. Tik tuomet gilių miltelius būdavo galima užpilti karštu vandeniu ir, pasigardinus gėrimą cukrumi ar medumi, mėgautis kava.
Iš „ragaučiaus“ greičiausiai neišeisite neparagavę ir vietinės naminukės. Ji čia geriama „kaip vaistai“ – profilaktiškai nuo visų ligų. Ypač – peršalimų sezonu.
Tokie patiekalai ir gėrimai, kuriuos galima paskanauti edukacijoje „Zanavykų ragaučius“, būdavo (ir tebėra) patiekiami ant paprastų zanavykų stalo. O norintys paragauti XIX a. šio krašto didikų mėgtų patiekalų, kviečiami užsukti į Šakių rajone, Zypliuose, įkurtą restoraną „Kuchmistrai“.
