Lietuviška Šveicarija
Maršrutą po Zarasus „Stop juostos“ komanda pradeda su architektūros istoriku Vaidu Petruliu. „Valdininkai žemės ūkio ministerijoje buvo pasikabinę Zarasų portretą, miesto peizažą kaip lietuviškosios Šveicarijos pavyzdį. Tai visuomet smalsu, ar gali čia būti lietuviškoji Šveicarija?“ – klausia architektūros istorikas.
Romantiškiausia vieta Zarasuose
1932 m. Zarasams suteikiamas kurorto statusas. Zarasų ežerų pakrantėse viena po kitos pradeda dygti didingos vilos. Bene garsiausias to meto statinys – medinė Gronskių šeimos vila-viešbutis (1927). „Ši vila – vienas dekoratyviausių medinės architektūros pavyzdžių ne tik Zarasuose, bet ir visoje Lietuvoje. Tai – tikras kurortinės architektūros šedevras, romantiškiausia vieta, kurioje galima matyti visą kraštovaizdį. Jei Zarasai buvo laikomi kurortiniu miesteliu, žiūrint į šį vaizdą, galima tuo patikėti“, – tikina V.Petrulis.
Atsitiktinai atsiradusi architektūra
Ar žinojote, kad Zarasų krašto muziejuje, įsitaisiusiame tarp dviejų ežerų, anksčiau buvo komercinės gimnazijos rūmai? „Architektūra atliepia trečiojo dešimtmečio istorizmo tendencijas, bet kartu ji atsirado atsitiktinai – tai yra išskirtinis objektas miesteliui. Kalbant apie tarpukariu patį brangiausią atsiradusį pastatą, tai neabejotinai būtų ši gimnazija. Dar vienas įdomus momentas – kai ši mokykla atsirado, reikėjo asfaltuoti papildomus tris šimtus metrų gatvės, nes pastatas buvo kiek tolėliau nuo miesto centro“, – pasakoja architektūros istorikas.
Pirmasis pasaulinis karas ir grėsmė miesto statusui
„Zarasai labai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą ir po to čia užsitęsusias nepriklausomybės kovas. Čia buvo ir vokiečių pozicijos frontas, išardęs didelę dalį miesto. Iki 1930 m. net buvo svarstoma, ar palikti Zarasams miesto statusą, ar ne“, – pasakoja Zarasų krašto istorijos tyrinėtojas Kęstas Vasilevskis.
Zarasų pašte – amerikietiškojo art deco charakteri
Toliau – Zarasų paštas, kurį 1936 m. suprojektavo architektas Klaudijus Dušauskas. „Tai – vienas įdomiausių tarpukario ženklų Zarasuose. Šiame pastate galima pamatyti ir tarpukariu atliktą rekonstrukciją. Pastato charakteringumas slypi užlenktuose jo kampuose – tai primena amerikietiškos art deco architektūros įtaką“, – komplimentų pastatui negaili KTU architektūros istorikas V.Petrulis.
Antanas Smetona – dažnas svečias mieste
Tarpukario Zarasai garsėjo ir savo vandens šventėmis. Šventėse taip pat lankėsi ir pats prezidentas Antanas Smetona. „1929 m. Smetona į Zarasus „ištrėmė“ buvusį premjerą, ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Kadangi toks iškilus politinis veikėjas Zarasuose pragyveno du metus, A.Smetona lankydamas ministrą čia būdavo dažnas svečias“, – pasakoja K.Vasilevskis.
Įdomus amžininko hobis ir jo prisiminimai
Galiausiai aplankomas Salako miestelis, kuriame gyvena amžininkas Stanislovas Pumputis. Visą savo jaunystę, net 40 metų ponas Stanislovas pragyveno Vilniuje – dirbo elektromechaniku ir dispečeriu. Dabar jis gyvena šalia Salako bažnyčios. „Ši bažnyčia – ketvirtoji. Trys medinės anksčiau sudegė, tai paskui buvo nutarta surinkti aukas ir vežti akmenis iš laukų, juos tašyti – taip bažnyčia buvo pastatyta per penkerius metus. Pamenu, kaip vienas žmogus užlipdavo ant bažnyčios kryžiaus į patį viršų ir apsikabinęs jį siūbuodavo“, – mena S.Pumputis.
„Anksčiau čia buvo daug žydų, totorių – net galima rasti totorių kapines, čia visi gražiai sugyvendavo. Mes aukštaičiai – geri žmonės“, – tikina amžininkas. Tiesa, ponas Stanislovas ne tik puikiai groja akordeonu, bet turi ir įdomų hobį – pats renka ir stengiasi išsaugoti autentiškas aukštaitiškas pravardes. Šiuo metu sąraše jų – net du šimtai.
