Zarasų kraštas kaskart stebina: ežerų krašte – ne tik gamtos turtai | Gyvenimas

Miesto akcentai

Ar teko girdėti, iš kur atsirado Zarasų miesto pavadinimas? Teigiama, kad tai susiję su panašiai skambančiu sėlių kalbos kilmės žodžiu „jeziorosy“, reiškiančiu ežerus, o tarpukariu lietuviai iš tiesų miestą oficialiai perkrikštijo Ežerėnų vardu.

Tiesa, neilgai trukus šio pavadinimo atsisakyta, tačiau vandenų reikšmė miestui niekur nedingo. Prie pačiame mieste telkšančio Zaraso ežero pastatyta originali apžvalgos aikštelė, nuo kurios saulei leidžiantis matyti rausvai degantis dangus. Ne vienas stambesnis renginys sutraukia miesto svečius į ežero Didžiąją salą, tačiau nebūtina laukti ypatingų datų, nes joje yra ką veikti ir paprastą dieną – paplūdimiai, sporto aikštelės, pasivaikščiojimo takai, buriavimo bazė, galų gale ne viena puiki vieta romantiškam piknikui.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Saulėlydis prie Zarasų

Miesto istorijai didelę reikšmę turėjo carinė epocha. 1830–1836 m. tiesiant Rusijai ypač svarbų tarptautinį Peterburgo–Varšuvos plentą, jo trasa nusidriekė ir per Zarasus. Sakoma, kad miestą aplankęs imperatorius Nikolajus I taip juo susižavėjo, kad nusprendė suteikti naują pavadinimą pagal savo sūnaus Aleksandro vardą, o kadangi Aleksandrovskas Rusijoje jau buvo, Zarasai pavadinti Novoaleksandrovsku.

Plėtrai paspirtį davusį istorinį plentą Zarasuose šiandien įamžina išlikęs akmeninis grindinys Vytauto gatvėje, tiesa, juo jau kursuoja nebe arkliai, o gana daug lengvojo ir sunkiojo automobilių transporto – Zarasai išlieka svarbiu tranzitiniu tašku keliaujantiems į Latviją, Rusiją. Toje pačioje gatvėje išlikęs ir beveik dviejų amžių senumo obeliskas, skirtas įamžinti šio plento, o tiksliau, atkarpos Daugpilis–Kaunas, statybą.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Kauno–Daugpilio kelio grindinys

Atkreipkite dėmesį į miesto gatvių tinklą – jis primena vėduoklę. Tai vienintelis Lietuvoje rajono centras, išlaikęs beveik nepakitusį tokio tipo išplanavimą. Kadangi per pastarąjį šimtmetį Zarasai plėtėsi menkai, originali miesto struktūra ir šiandien diktuoja judėjimo ritmą. Norintiems apie tai (ir ne tik) sužinoti daugiau rekomenduojame aplankyti Zarasų krašto muziejų – tai būtų geriausia vieta pradėti pažintį su krašto praeitimi. Muziejuje gausu įdomių eksponatų, daugėja renginių.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Zarasų krašto muziejus

Bent trimis kryptimis

Jei turite daugiau nei vieną laisvą dieną, apsvarstykite galimybę leistis į žygį pėsčiomis ar dviračiu iš Zarasų miesto į jo apylinkes. O gal mėgstate senovinę techniką? Tuomet jums patiks mintis riedėti Zarasų rajono autobusais – šiame kampelyje galite pamatyti Lietuvoje vis rečiau sutinkamus senovinius „PAZ‘ikus“, tad įsėdę į tokį keliausite ne tik erdve, bet ir laiku! Nepriklausomai nuo to, kokį judėjimo būdą pasirinksite, keliautojui variantų susidėlioti smagų maršrutą nepritrūks.

Siūlome prigriebti rajono ir Gražutės regioninio parko žemėlapius Zarasų turizmo informacijos centre ir, įsivertinus turimą laiką bei fizinius pajėgumus, judėti Salako, Dusetų arba Antalieptės link. Kiekvienas iš šių miestelių turi kai ką savito.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Gražutės regioniniame parke

Salakas didžiuojasi išties įspūdingų gabaritų tašytų akmenų bažnyčia ir vienintelėmis Aukštaitijoje musulmonų (totorių) kapinėmis. Antalieptėje – 1959 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje kalnų tipo hidroelektrinė, dailus vandens malūnas ir galimybė apsistoti buvusiame karmelitų vienuolyne.

Dusetos – meno tvirtovė. Šioje vietoje gyveno ir kūrė ne vienas žymus dailininkas, veikia meno galerija. Beje, Dusetose galite gyvai išvysti, kaip gimsta iš kartos į kartą čia verdamas Čižo alus. Paskanauti, žinoma, taip pat. Miestelį taip pat garsina tradicinės žirgų lenktynės ant Sartų ežero.

Smulkesni, bet ne mažiau intriguojantys

Gamtinių objektų ir pažintinių takų gausa aplink Zarasus leidžia kelionę pasidaryti tokią, kokios tik geidžia širdis. Verta į maršrutą įsitraukti medines rajono šventoves, jas rasite Antazavėje, Smalvuose, Aviliuose. Šiame regione ypatingą reikšmę turi sentikių paveldas – XVII a. pab. išvaryti iš Rusijos būtent čia pradėjo kurtis pirmieji dabartinės Lietuvos teritorijoje šios krikščionių konfesijos atstovai.

Pačiame Zarasų mieste sentikių cerkvė ne itin įdomi (pastatyta 1992 m.), tačiau tikrų perliukų verta paieškoti apylinkėse – Rūsteikiuose, Raistiniškėse, Minaukoje ir istoriškai sentikiams ypač svarbiuose Degučiuose.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Antalieptės vandens jėgainė

Svarbu žinoti, kad, statant Antalieptės hidroelektrinę ir susiformavus Antalieptės marioms, buvo užlieti didžiuliai plotai, kurių dugne atsidūrė daugybė kaimų. Zarasų narai teigia ne kartą matę po vandeniu išlikusių antkapinių paminklų ar trobesių likučių. Štai dėl pakilusio vandens lygio kadaise ant kalvelės buvusios Polivarko kaimo sentikių kapinės atsidūrė saloje – dabar į ją galima patekti tik plaukiant valtele.

Karo istorijos mėgėjai taip pat turėtų aplankyti išlikusias Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijas, gamtos mylėtojai – Stelmužės ąžuolą ir vieną kitą teatrališkai atrodantį seną medį, kurį būtinai sutiksite savo kelyje, sakralinio paveldo entuziastai – švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą prie Ilgio ežero ar veikiantį vienuolyną Baltriškėse, kuriame įsikūrę Tiberiados bendruomenės broliai iš Belgijos.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Baltriškių bažnyčia

Kokios trukmės kelionę planuoti?

Jeigu jūsų kelionė apsiribos Zarasų miestu, tikriausiai pakaks vienos dienos. Tačiau jei norite žygiuoti, važiuoti dviračiu ar kitais būdais patyrinėti apylinkes, verta apsvarstyti galimybę pasilikti bent dviem naktims. Šiltuoju metu kraštas siūlo pakankamai daug gerai prižiūrimų stovyklaviečių ant krištolinio skaidrumo ežerų krantų, jas visas rasite sužymėtas Zarasų turizmo informacijos centro, Sartų arba Gražutės regioninių parkų žemėlapiuose.

Turėkite omenyje, kad retai apgyvendintame regione nėra daug parduotuvių, tad iškylaudami gamtoje iš anksto pasirūpinkite maisto ir vandens atsargomis.