Tokį rinkodaros triuką panaudoję nekilnojamojo turto brokeriai išties už 90 tūkst. parduoda pačioje minėto protėvių paminklo papėdėje esančią sodybą su 6 arų sklypu. Ši vieta įvardijama kaip pranašumas, tačiau potencialius pirkėjus paveldosaugininkai jau dabar įspėja apie galimą Golgotos kelią.
„Skelbimas yra galimai klaidinantis, nes pats Žardės piliakalnis jokiu būdu negali būti parduodamas, jis – valstybinėje žemėje.
Papėdėje esančio, 1950 metų statybos namo vietoje naujas negalės būti statomas, kaip ir keičiami esamo tūriai. Kiekvienas žemės judinimas sklype privalės būti lydimas archeologinių tyrimų.
Patrauklūs epitetai
Dienraščio redakciją pasiekė ne vienas susirūpinusio skaitytojo laiškas, kuriame nurodomas pasiūlymas pirkti patį piliakalnį.
„Parduodamas Žardės piliakalnis su sodyba! Vienintelė galimybė įsigyti unikalią sodybą buvusios Žardės pilies kalno papėdėje. Sodyba istoriją menančioje vietoje bus išskirtinė visiems laikams.
Privalumai: unikalus ir vienintelis namo statybai skirtas sklypas piliakalnio papėdėje. Iš rytų pusės atsiveria vaizdas į 2 ha tvenkinį, iki kurio – vos 60 m nuo sklypo“, – vardijama skelbime.
„Vakarų ekspreso“ žurnalistui ne kartą yra tekę bendrauti su minėtoje sodyboje kelis dešimtmečius gyvenančiu vyriškiu, kuris pasakojo, jog anapus Žardupės g. 37 (sodybos adresas) sovietmečiu buvo įrengtos kiaulidės, o tvenkiniu įvardijamas vandens telkinys viso labo tėra pievos loma.
Žardės piliakalnio papėdės gyventojas prisiminė, jog praėjusio amžiaus antrojoje pusėje buvo pažeistas drenažas: iki tol vanduo nuo kalvų nutekėdavo į Smeltalės upę.
Užkimšus drenavimo sistemą jis ėmė kauptis lomoje, kurioje ir susidarė vos pusės metro ar metro gylio kūdra, įvardijama tvenkiniu.
Susisiekus su skelbimą įdėjusiu nekilnojamojo turto specialistu Kęstučiu Macevičiumi, šis pripažino, jog pats piliakalnis išties nėra parduodamas, tačiau atsakyti į klausimą, ar naujajam savininkui galima bus nugriauti senąjį, 72 metų senumo, neįrengtą (be vandentiekio, kanalizacijos) 100 kv. m namą, atsakymas buvo miglotas.
„Bus paruošti visi reikiami dokumentai. Dabar negaliu atsakyti, reikia, kad architektai peržiūrėtų reglamentavimus. Pirkėjas tikrai turės visus dokumentus, žinos paveldosauginius reikalavimus.
O archeologiniai tyrimai tikrai nėra bėda: esu pardavęs sklypus ir paveldosauginėse zonose. Sumoki archeologams kelis tūkstančius eurų, jie greitai atlieka žvalgomuosius tyrimus. Tikrai nekasinėja metus viso sklypo.
Šalia dar yra 90 arų ir 2 ha sklypai: gal kuršių rekonstruktoriai norėtų nusipirkti ir juose kokią veiklą vykdyti? Namų statyti negalima, bet edukacija užsiimti – laisvai“, – teigė jis.
Pokalbininkas pridūrė, jog norą parduoti sodybą su sklypu išreiškė neseniai mirusios šio turto savininkės artimieji, patys turintys nekilnojamojo turto Klaipėdoje.
Baimės ir saugikliai
Žardės-Bandužių archeologinį kompleksą tyrinėjęs archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ teigė, jog žinia apie parduodamą sodybą su sklypu piliakalnio papėdėje verčia suklusti.
„Tai ne šiaip savo aurą turintis piliakalnis, o milžiniško, apie 83 ha užimančio ir unikalaus Lietuvos, Rytų Baltijos regiono mastu I–XIII/XIV a. archeologinio komplekso dalis.
Mokslininkai jo urbanizacijai kelią užkirto dar 1990 m., nes aplink Žardės piliakalnį buvo suplanuoti penkiaaukščiai.
Dabar iškyla grėsmė, kad naujieji savininkai mažą namuką gali užsinorėti išplėsti, įsigyti daugiau žemės, vietovę paversti šiuolaikiškai urbanizuota. Tai jau niekaip nesiderintų su kuršių paveldu, būtų vizualinė tarša.
O gal ir triukšmas, jei naujakuriai pamėgs piknikus su garsia muzika kieme. Jei jau pasiryžai mokėti 90 tūkst. eurų, dar dešimtis tūkstančių eurų investuoti į turto sutvarkymą, poreikiai gali būti nemaži“, – svarstė jis.
Esą vienos sodybos, namų valdų šalia piliakalnio pertvarkymas į šiuolaikinį namą gali duoti impulsą veikti ir kitus žemės savininkus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas V.Juška „Vakarų ekspresui“ teigė, kad yra patvirtintas Žardės piliakalnio su papėdės gyvenviete individualus apsaugos reglamentas.
„Pagal jį tame parduodamame sklype teritorija yra neužstatoma. Esamas užstatymas neplečiamas, pastatų tūriai nedidinami. Esamus statinius siūloma griauti sunykus jų funkcijai, tad apie jokias naujas statybas negali būti nė kalbos.
Galima bus tik remontuoti, prižiūrėti esamą namą. Be to, net braškių tame sklype nepasisodinsi, nes leidžiami yra tik nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai. Kiekvienas kastuvo įkasimas turės būti prižiūrimas archeologo, vietovė – netirta.
Tad tą seną namuką galima tik gražiai sutvarkyti nekeičiant nei tūrio, nei aukštingumo, nei išvaizdos: jokių vitrininių langų ar modernių elementų“, – informavo valdininkas.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, jog esama pavyzdžių, kuomet specifinio nekilnojamojo turto pirkėjai neįsigilina į situaciją, o vėliau susiduria su rūpesčiais.
„Mano, kad galės nugriauti objektą ir pastatyti naują. Būna suklaidinami. Patys nepasidomi. Nugriauna, o paskui paaiškėja, kad to negalėjo padaryti. Tada išrašomos baudos, prasideda krūva problemų.
Sodyba patenka į archeologinę apsaugos zoną, todėl bet kokie ūkiniai darbai joje yra labai griežtai reglamentuoti. Mano galva, ten galima įsirengti kuklų vasarnamį miesto žmogui, norinčiam pailsėti nuo triukšmo.
O gal tikrai baltų paveldą mylintis asmuo nusipirks sodybą ir padės prižiūrėti piliakalnį, jį saugoti?“ – svarstė L.Kavaliauskas.
Specialistai informavo, jog Žardės piliakalniui nėra suformuotas atskiras sklypas, o tai komplikuoja ir jo tvarkybą (projektas – parengtas, buvo skirtas ir apie 200 tūkst. eurų finansavimas, kurį Klaipėdos miesto savivaldybė atidėjo geresniems laikams).
„Tačiau visiškai neseniai vyko pasitarimas su premjerės Ingridos Šimonytės komanda, Kultūros ministerijos atstovais, ir Žardės piliakalnio sklypo suformavimas buvo išskirtas kaip vienas iš prioritetinių darbų. Tad teks rasti kompromisus su aplink jį sklypus turinčiais asmenimis“, – teigė V.Juška.
