Žavingoji Varšuva su naminių koldūnų ir degtinės kvapu

Pirmoji mintis, ruošiantis į Lenkijos sostinę Varšuvą, buvo tokia: ten nieko ypatingo. Kelis kartus keliavusi per Lenkiją dar niekada nebuvau Varšuvoje.
Romėnų teatras Karališkajame Varšuvos parke
Romėnų teatras Karališkajame Varšuvos parke

Kaip aš klydau dėl šio miesto! Varšuva nuostabi, ją lengva įsimylėti dėl atmosferos, architektūros, žmonių, gero aptarnavimo ir skanaus maisto.

Juokingiausias dalykas, apie kurį su draugais kalbėjomės būdami Varšuvoje visą laiką: kodėl lenkai švenčia Kalėdas taip ilgai? Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje visa Varšuva tebešvyti girliandomis, visos gatvės, parduotuvės, restoranai taip pat tebėra išpuošti šventinėmis dekoracijomis, aikštėse tebestovi kalėdinės eglės.

Šmaikštavome, kad gal lenkai tingi nuimti puošmenas. Smalsumo pagauta paklausiau to barmenės viename restoranų.

Nusišypsojusi ji pasakė, kad lenkai mėgsta švęsti. Todėl Kalėdų puošmenas jie nuima tik prieš pat kitą šventę. Pavyzdžiui, Šv. Valentino dieną. „Norime švęsti nesustodami“, – sakė restorano darbuotoja.

Geras ir linksmas atsakymas. Tačiau tai mano smalsumo nepatenkino. Kitą dieną tą patį klausimą uždaviau gidui. Jis paaiškino, kad lenkai Kalėdas „švenčia“ iki vasario 2 dienos, kurią minima „Viešpaties sutikimo diena“. Pagalvojau, kad man patiktų, jei tas pats būtų Lietuvoje.

Keliaujantiems į užsienį verslo reikalais ar atostogoms patarsiu – būtinai raskite laiko ekskursijoms po miestą, kuriame esate. Sėskite į turistinius autobusus arba pasinaudokite gido paslaugomis. Taip gausite kur kas daugiau įdomios informacijos nei kada nors perskaitysite.

Tądien Varšuvoje man pasisekė. Į viešbutį atėjęs gidas pasakė, kad būsiu vienintelė jo turistė. Trijų valandų ekskursija su asmeniniu gidu po Varšuvą man kainavo 35 eurus (140 zlotų). 

Nors kaina nemaža, tačiau mokėti tiek tikrai verta. Ypač jei pasiseks taip, kaip man, ir būsite vienintelis ekskursijos dalyvis. Lietuva ir Lenkija turi daug bendro savo istorijoje, tad kelionę pėsčiomis po Varšuvą ir pradėjome nuo pokalbio apie tai. 

Viena žavingiausių miesto vietų, kurias būtina aplankyti, – Karališkasis parkas Lazienki, dar žinomas kaip vonios. 

Tai didžiausias parkas Varšuvoje, užimanti 76 hektarų miesto centre. Čia galite pamatyti romėnų teatrą, rūmus ant vandens, Myślewicki Palace, oranžeriją. Tai labai rami vieta – net su dviračiu draudžiama važinėtis. Manau, jog vasarą parkas tampa mažyčiu rojumi mieste.  

Tačiau žiemą vaikštinėti ten šaltoka – mano raudoną nosį pamatęs gidas supratingai pasiūlė: „Čia yra restoranas, einam puodelio espresso.“

Varšuvoje yra ir daugiau parkų, tačiau mes nutarėme aplankyti kitas vietas. Karališkoji trasa su  puikiomis aristokratų rezidencijomis ir garsiais istoriniais pastatais ir paminklais, tarp kurių Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir jos urnos, kurioje yra Fryderyko Chopino ir Vladislavo Reymonto, pirmojo Lenkijos Nobelio literatūros premijos laimėtojo, širdys.

Kompozitoriaus F.Chopino suoliukas
Kompozitoriaus F.Chopino suoliukas

Eidami šiuo maršrutu galite pamatyti daug dalykų, susijusių su F.Chopinu, pavyzdžiui, F.Chopino muzikos suolai.

Jie stovi visose svarbiausiose vietose, susijusiose su garsiojo lenkų kompozitoriaus gyvenimo momentais mieste.

Jie – tarsi raktas, žymeklis, nurodantis, kad ši vieta – susijusi su F.Chopinu. 

Lenkijoje jis – žvaigždė. Sakoma, kad F.Chopino vardą lenkai naudoja visur, kur tik gali – nuo degtinės iki oro uostų pavadinimų. 

Kita žvaigždė – Jusefas Pilsudskis. Puikiai jį prisimenu iš istorijos pamokų. Gidas pasakojo, kad J.Pilsudskis – vienintelis, kurį Varšuvoje įamžino dvi skulptūros.

Per tris ekskursijos valandas gal dešimt kartų girdėjau sarkastiškus pastebėjimus apie Varšuvoje esančius mokslo ir kultūros rūmus. Lenkų neapykanta šiam pastatui akivaizdi. Tačiau jie stovi dėl to, kad yra naudingi. 

Kultūros ir mokslo rūmai – Stalino dovana
Kultūros ir mokslo rūmai.

„Stalino dovana“, – apie šį statinį kalbėdamas vienąkart ironizavo gidas.

231 metrų aukščio rūmai iš tiesų buvo apibūdinami kaip sovietinės liaudies dovana Lenkijai. 

Tai – aukščiausias pastatas Lenkijoje ir aštuntas aukščiausias pastatas Europos Sąjungoje. 

Jis – ne tik muziejus. Jame įsikūrę daug įmonių, įstaigų, tokių kaip kino teatras, teatras, biblioteka, sporto klubas, universitetas. 

Gidas juokavo, kad, nepaisant to, kad jis nemėgsta šio pastato, į jį visada eis, nes čia yra geras baseinas, kinas ir kitos vietos, kur jam patinka lankytis.

Senamiestis, kvepiantis koldūnais ir degtine

Varšuvos senamiestis žavingas. Jis tarsi feniksas atgimė po Varšuvos sukilimo 1944 metais. Antrojo pasaulinio karo metais 85 proc. miesto buvo sunaikinta, įskaitant istorinį senamiestį ir karališkąją pilį.

Vėliau dauguma istorinių gatvių, pastatų ir bažnyčių buvo atkurtos, stengiantis išlaikyti autentiškumą.

Senamiestyje ir miesto centre dabar pilna restoranų, kuriuose – visų pasaulio tautų virtuvė: lenkų, italų, japonų, afrikiečių, amerikiečių, britų, prancūzų, indų ir t.t.

Tačiau, jei jau atvažiavau į Lenkiją, savaime aišku, kad norėčiau paragauti  kažką iš lenkų virtuvės patiekalų – naminių lenkiškų koldūnų, kurie čia vadinami pierogi. 

Lenkiški koldūnai – pierogi
Lenkiški koldūnai – pierogi

Net vaikštant senamiesčio gatvelėmis galima užuosti koldūnus. Todėl išvažiuoti neparagavus jų būtų nedovanotina klaida. 

Koldūnai su grybais ir kopūstais, su varške, svogūnais ir bulvėmis, mėsa, špinatais ir fetos sūriu.

Visų kainos apie 6 eurus. Išsirinkti sudėtinga, todėl užsisakau „miksą“.

Pamačiusi lėkštę pagalvojau, kad visų neįveiksiu. Bet iš lėto kramsnodama per valandą aš vis dėlto ištuštinau lėkštę.

Ką galiu pasakyti? Nesu koldūnų gerbėja, tačiau lenkiški pierogi man patiko. Jie buvo kažkas panašaus į lietuviškus koldūnus ir itališkus ravioli. Jei iš visų šių patiekalų man reikėtų išrinkti skaniausią, jie išsirikiuotų taip: pirmoje vietoje – ravioli, antroje – pierogi, o trečioje – koldūnai. 

Itališki „koldūnai“ man skaniausi. Atleisk, Lietuva, kad atsidūrei paskutinėje vietoje. 

Po pietų padavėja atnešė Lenkijoje labai populiaraus vyšnių likerio, pavadinto „Wisniowka“. Jis stiprus – spėjau, kokių 40 laipsnių. Tačiau supratau, jog klydau: padavėja atnešė butelį ir parodė, kad alkoholio gėrime yra tik 30 laipsnių. 

Tačiau pats populiariausias gėrimas Lenkijoje – ne likeris, bet degtinė. Juokinga, tačiau tik įėjusi į restoraną užuodžiau degtinės kvapą. 

Lenkai gamina ir geria degtinę nuo viduramžių. Dabar lenkiškos degtinės galima įsigyti visame pasaulyje.  Du svarbiausi lenkų degtinės prekiniai ženklai yra „Belvedere“ ir „Chopinas“ – šios degtinės rasite bet kurioje šalies parduotuvėje. 

Pastaraisiais metais Varšuvoje atsirado daugybė naujų barų ir klubų. Todėl lankantis Lenkijos sostinėje tavo nakvynės vieta niekada nebus per toli nuo bokalo šviežio alaus ir padoraus naktinio klubo. 

Pabaigai – kainų Varšuvoje suvestinė: „McDonald's Big Mac“ – 2,30 €, šokoladinis batonėlis „Snikers“ 0,36 €, 0,5 l degtinės – 5,75 €, 0,5 l alaus butelis (parduotuvėje) – 0,72 €, 0,5 l alaus bokalas (bare) – 2,16 €, kepalas baltos duonos – 0,38 €, pakelis „Malboro“  – 3,53 €, 1 l bešvinio benzino (98) – 1,27 €

Daugiau gurmaniškų tyrinėjimų kelionėse po skirtingas šalis ir miestus rasite autorės „Facebook“ paskyroje – „Travelling dining cooking“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų