Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Dvaro sodyba, tiksliau žemė, mena net XIV a. Ji priklausė ilgiausiai valdžiusiai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastijai – Gediminaičiams, vėliau – Zavišoms, Medekšoms, kurie pradėjo viešinti ir skatinti Romos katalikų doktrinų reformas. Pačiuose Žeimiuose buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje reformatų bažnyčia (kai tuo tarpu Vilniuje – tik po 13 m.). Šis reformacijos sąjūdžio palaikymas davė pradžią įvairioms protestantizmo atšakoms mūsų krašte. Būtent dėl to Žeimiai gali būti vadinami Lietuvos protestantizmo lopšiu.
Žeimius garsino ir skambi Kosakovskių giminė. Štai dvaro savininkas Juozapas K.Kosakovskis buvo ir Livonijos vyskupas, ir politikas, ir rašytojas, bet jo nesėkmei - ir Rusijos imperijos rėmėjas.
Kažin, ar bajoras Juozapas K.Kosakovskis bent vienoje širdies kertelėje nujautė, kad dėl paskiausiai paminėto „nuopelno“ jo giltinė bus tokia žiauri... Vykstant 1794 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilimui prieš Rusijos imperiją, minėtasis kilmingasis visai nekilmingai sutiko savo gyvenimo pabaigą – už išdavystę buvo viešai pakartas Varšuvoje.
Tačiau Kosakovskių giminė dvarą valdė iki pat 1940 m. (giminės palaikai ilsisi Žeimių bažnyčioje). Paskui čia veikė biblioteka, žemės ūkio mokykla, bendrabutis. Kurį laiką dvaras buvo apleistas.
Džiugu, kad šis tiek daug istorijos vingių išlaikęs architektūros šedevras pamažu bunda.
Žmogaus rankos gali sukurti labai daug, bet sugriauti, net ir nepadedant laikui, jos gali kur kas daugiau...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
