Muziejaus lankytojus ji pasitinka žemaitiška greitakalbe, vis pasitikslindama, ar atėjusieji ją supranta. Kad atvykome į Žemaitiją išduoda ir tradicinė žemaitės moters apranga – „jupelė“ (švarkelis), ilgas sijonas ir skara. „Be jos būčiau palaida“, – juokiasi ir iškart vedasi tolyn įvairiausiais paukščių balsais ulbantį albantį kaimą.
Įkurtas prieš 60 metų ir kasmet – vis įdomesnis
Vaizdingoje Masčio ežero pakrantėje įkurtas Žemaičių kaimo muziejus – Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys. 8,5 ha plote po atviru dangumi įrengtos trys ekspozicijos, atskleidžiančios, kaip XIX a. pab. ir XX a. pr. kaime gyveno pasiturintys, turtingi ir labai neturtingo žemaičiai.