Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia stebėti žiemojančius paukščius

Sausio antrąjį savaitgalį Lietuvoje skaičiuojami žiemojantys vandens paukščiai. Šiemet jų kaip niekad gausu, nes vandens tekiniai taip ir neužšalo.
Šaltame Nemune mirkstančios gulbės ir antis mėgaujasi žiemos saule
Gulbės / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus darbuotojai Gitana bei Saulius Sidabrai bei Marija Jankauskienė sausio 11 dieną, nešini žiūronais, teleskopais bei fotoaparatais, išsiruošė prie vandens telkinių skaičiuoti žiemojančių vandens paukščių.

Norint žiūronais bei teleskopais apžiūrėti plačiai išsiliejusį Platelių ežerą, teko sparnuočius stebėti iš įvairių taškų, apkeliauti vingrius Laumalenkų, Auksalės, Kreiviškių, Šventorkalnio ir kitus iškyšulius, pusiasalius, užutekius.

Šiame ežere daugiausia buvo suskaičiuota laukių – apie 500, jų būrys laikėsi prie Briedsalės ir dar apie 300 jų maitinosi kiek į pietus nuo Šventorkalnio. Geriausias jų maistas ežere – įvairūs maurabraginiai dumbliai, kuriuose būna mažų moliuskėlių, vabzdžių bei kitos smulkmės.

Keliose vietose plaukiojo būreliai kuoduotųjų ančių, bendras jų skaičius buvo apie 125 vienetai. Kartu su jomis laikėsi keturios migracijos metu retai Lietuvos vidaus vandenyse sutinkamos žilosios antys bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rudagalvės antys, kurios šiaip Lietuvoje nežiemoja, skrenda į pietų Europą. Įdomu buvo stebėti kaip vienas rudagalvių ančių patinas vadovavo visam kuoduotųjų ir kitų ančių būreliui – jis plaukia, daro staigius posūkius, visas plunksnuotųjų būrys jam iš paskos.

Įvairiose vietose būreliais bei pavieniui plaukiojo ryškūs ir iš kitų paukščių ūgiu išsiskiriantys didieji dančiasnapiai. Klykuolės antys daugiausia laikėsi po kelias arba porelėmis. Jos puikios nardytojos, o kai skrenda, jų sparnų sukeliami garsai išsiskiria iš kitų vandens paukščių. Klykuolių užregistruota apie 60, didžiųjų dančiasnapių – perpus mažiau. Kaip ir didieji dančiasnapiai, klykuolės antys mėgsta švarius skaidrius vandenis, o perėjimui vietų ieško medžių drevėse, uoksuose, įsikuria specialiai joms išeltuose inkiluose. Gaila, kad šių paukščių perėjimui vietų vis mažiau, todėl vyksta arši konkurencija dėl lizdaviečių, o iš viename lizde sudėtų mišrių dėčių neišsirita jaunikliai.

Platelių ežere dar užregistravome keliasdešimt paprastųjų ir keletą sidabrinių kirų, 6 gulbes nebyles, porelę gulbių giesmininkių, Viena pora šių visoje Europoje saugomų gulbių jau plaukiojo Pagardenio upelio aukštupyje Žernių kaime, savo lizdinėje teritorijoje.

Net 25 didžiuosius dančiasnapius, 28 didžiąsias antis, 5 klykuoles, 6 gulbes nebyles Gitana ir Saulius užregistravo Rotinėnų tvenkinyje. Klimato kaitą rodo ne tik neužšalantys vandens telkiniai, bet ir žiemos metu stebimi didieji baltieji garniai, kurių ketvertas baltavo šio plačiai išsiliejusio tvenkinio pakrantėje. Nemažai panašių rūšių paukščių stebėta Beržoro, Ilgio, Maudučio, Žiedelio ežeruose.

Plungės rajone prie Kulių matyta gervė, laukuose nutūpę migruojančių gulbių giesmininkių būreliai, įvairių paukščių pulkeliai ežeruose, kituose vandens telkiniuose kviečia stebėti, pažinti, fiksuoti, gėrėtis ir pranešti Lietuvos ornitologų draugijai, kuri registruoja visas žiemos metu matytas rūšis, kurios turėtų būti išskridusios į šiltesnius kraštus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų