Per penkerius metus tradiciniu tapęs kinkinių žygis į Arklio muziejų kasmet prasideda vis kitoje vietoje, o baigiasi pirmąjį birželio šeštadienį muziejuje vykstančia tradicinės kultūros ir žirgų švente „Bėk bėk, žirgeli!“. Taigi, atėjo metas!
Gegužės 25 dieną, likus savaitei iki renginio, žygeiviai pajudės iš Luokės miestelio Žemaitijoje. Pirmąją dieną kinkiniai trauks pro Biržuvėnų dvarą ir Šatrijos kalną į Varnius, tad jei gyvenate netoliese, dairykitės pro langus ir įtempkite ausis. Argi ne miela į svečius užsukusį arkliuką pavaišinti avižomis ar pagirdyti vandeniu iš kibiro? Žemaitukų likę jau nedaug – gal ir jūs panorėsite auginti tokį gyvulį savo ūkyje, prisidėdami prie seniausios lietuviškos žirgo veislės išsaugojimo.
Po gegužės 26 d. 10 val. mišių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje Varniuose kinkiniai bus išlydėti senuoju keliu link Kražių. Neprivažiavus Kražių, sekmadienio vakare nakvynei keliautojai apsistos Skruzdėlynės sodyboje. Toliau žygeivių maršrutas drieksis per Kražius, Kelmę, Tytuvėnus, Baisogalą, Upytę, Raguvėlę. Gegužės 27 d. vakare žirgeliai bus paleisti ganytis Tytuvėnuose, gegužės 28 d. – Baisogaloje, gegužės 29 d. – Upytės tradicinių amatų centre. Paskutinieji gegužės 30 d. kinkinius sutiks ir priims Raguvėlės dvaro šeimininkai.
Taip apsilankydami svetingose sodybose, pasisvečiuodami keliuose rajonuose, pakeliui apžiūrėdami gražias vietoves, ekipažai atriedės į kermošių parduoti savo atvežtų gėrybių – krepšių, puodų, vantų, šluotų, pakinktų, lentelių ir kt. gėrybių. Kadaise toks ilgas važiavimas arkliais į turgų buvo neatsiejama kaimo žmogaus gyvenimo dalis.
Puoselėti ir skleisti senąsias važiavimo žemaitukais į muges tradicijas – tik vienas iš žygio tikslų. Pasak žygio organizatoriaus, Arklio muziejaus vedėjo Mindaugo Karčemarsko, kitas tikslas – atgaivinti senovinių pakinktų ir medinių vežimų bei jų priklausinių gamybos amatus, tobulinti vadeliotojų įgūdžius. „Prekeiviai šiai kelionei ruošdavosi kelias savaites, gerai viską apgalvodami –taisydavo vežimą ir pakinktus, patikrindavo net mažiausias detales, – sako Mindaugas. – Žmonės buvo itin dėmesingi ir atsargūs, jie važiuodavo lėtai, dažnai išlipdami iš vežimo – svarbu leisti arkliui pailsėti, palengvinti jo kelionę į kalną ar nelygiu gruntu“.
Gegužės 31 d. rytą žygio dalyviai, pasikinkę žemaitukus, patrauks Niūronių link, ir, nukeliavę beveik 300 kilometrų, pagaliau sustos Arklio muziejuje. Baigę kelionę, kinkiniai atvažiuos į šventės „Bėk bėk, žirgeli!“paradą ir įsikurs šventės kermošiuje, kur prekiaus tradiciniais dirbiniais ir dalinsis kelionės įspūdžiais. Visi galės pasveikinti žemaitukus, įveikusius tokį ilgą kelią ir su jais fotografuotis.
Žemaitukai siejami su LDK kunigaikščių pilimis, Lietuvos giriomis ir Ukrainos stepėmis. Šie žirgai viduramžiais garsėjo kaip geriausia pasaulyje kovinių žirgų veislė. Kai XVIII a. kavalerijoje juos pakeitė žymiai aukštesni Vakarų Europoje išauginti žirgai, žemaitukus ėmė auginti kaimo žmonės. Taip jie priprato kantriai traukti vežimus, arklus, žagres ir akėčias.
Ne vienas pritars, kad verta atgaivinti žemaituko įvaizdį ir skatinti lietuvius didžiuotis gyvuoju savo tautos paveldu. Renginio organizatorių nuomone, šis ir ankstesni žygiai ypač tam pasitarnauja. Nors ir lėtai, jie iš naujo formuoja Lietuvos kaip senas žirgininkystės tradicijas puoselėjančios šalies įvaizdį. Su žemaitukų pagalba šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ po truputį įsitvirtina ir vienintelė visoje Lietuvoje „naujai sena“ prekybos iš vežimų tradicija.
