Nors socialiniai tinklai, viso pasaulio aktyvistai ir peticijos vis labiau atkreipia pasaulio dėmesį į žiaurų festivalį, tačiau Julino regiono gyventojai nenori atsisakyti savo tradicijos. Situacija šiek tiek pasikeitė kai prieš tokius papročius sukilo ne tik užsieniečiai, bet ir patys kinai, kurie vis dažniau laiko naminius gyvūnus, daug keliauja po pasaulį ir taip pat nebegali toleruoti šunų skerdimo.
Viską dar labiau įaudrino valstybiniuose laikraščiuose išspausdintos nuotraukos, kur lėkštės su šunų mėsa, daržovėmis ir ličių vaisiais sukėlė pasibjaurėjimą. Kitos nuotraukos paplito kinų interneto puslapiuose, kur nudirti, virti, pakabinti ir krūvomis sukrauti šunys labiau priminė gyvūnų koncentracijos stovyklą, nei smagų festivalį. Daugiau nuotraukų rasite „Daily Mail“.
Julino gyventojai ginasi, kad tokia ilgiausios nakties tradicija suteikia žmonėms sveikatos žiemos metu. Dabar jau nebeaišku ar tos pačios gydančios festivalio savybės išliks šventę atkėlus savaite anksčiau.
Visgi, prieštaraujantys tokiai tradicijai turi daug daugiau argumentų. Pirmiausiai tai nehigieniška ir nesaugu patiems valgytojams – šuniena nepatikrinama dėl įvairių ligų, dažnai nudirti šunys tiesiog mėtosi ant prekystalių, o kur dar alergijos perimtos iš buvusių gyvūnų šeimininkų. Be to, šunys Kinijoje dažnai būna apnuodyti įvairiais nuodingais elementais, tad gali būti labai žalingi žmonėms.
Gyvūnų teisių aktyvistai žeria ir daugiau priekaištų: paplitusios šunų vagystės iš šeimininkų, augantis nusikalstamumas festivalio metu ir prieš jį, maisto higienos problemos, pasiutligės paplitimo grėsmė. O kur dar visuomenės susiskaldymas į tuos, kurie festivalyje dalyvauja ir tuos, kurie jo nekenčia. Visa tai atneša daugiau nuostolio nei naudos visam regionui.
Julino valdžia laikosi atokiai nuo šios makabriškos puotos ir teigia, kad tai neoficialus renginys. Pranešama, kad savivaldybė uždraudė restoranams skelbti šunienos patiekalus, tačiau pačios prekybos neuždraudė, nes Kinijoje šunų mėsa prekiauti galima. Be to, vietos valdžia neigia tokio festivalio egzistavimą, sakydama, kad tai tik vietos žmonių kulinarinė tradicija, bet ne masinė šventė.
Kinijoje jau yra pavyzdžių, kai dėl visuomenės spaudimo buvo atsisakyta šunų valgymo festivalių. Tokia paskutinė puota, nepaisant šimtmečius trunkančios festivalio istorijos, 2011 metais įvyko Žejang provincijoje.
