Šis pasakojimas – dalis Jungtinių Tautų plėtros programos straipsnių serijos „Išgyventi pandemiją“. Ja siekiama vizualiai parodyti COVID-19 pasekmes Eurazijoje, kurias savo šalyse atskleidžia penki jauni fotografai.
Istorija apie Sary-Mogol kaimelį Kirgizijoje UNPD svetainėje pasidalijo Danilas Usmanovas.
5,2 tūkst. gyventojų turintis kaimas yra už trijų valandų kelio automobiliu nuo Ošo miesto, šalies pietryčiuose. Gyvenimas čia nėra lengvas. Trumpos vasaros ir nedėkingos ūkininkavimo sąlygos neduoda užsiauginti ko nors daugiau nei bulvės ir miežiai. Pagrindinis darbas čia vyksta žemės ūkyje, yra nemažas gyvulių turgus. Kiti randa darbą kaip mokytojai ar angliakasiai. Skaičiuojama, kad apie 500 gyventojų yra išvykę į Rusiją, kur įmonės ieško darbininkų savo fabrikams.
Tradicinio gyvenimo būdo kaime, kai kartu gyvena seneliai, tėvai ir vaikai, pliusas – lėtas COVID-19 plitimas. Kadangi namai jau ir taip būna sausakimši, žmonės dažniausiai susitinka gatvėje. Tai – ir visuotinis valdžios karantinas – padėjo užsikrėtusiųjų skaičių išlaikyti nedidelį.
Tačiau pandemijos įtaka vietinių gyvenimui siekia žymiai giliau. Per pastarąjį dešimtmetį turizmas tapo vis svarbesniu pragyvenimo šaltiniu gyventojams – beveik visi čia vienam ar kitaip susiję su šia verslo sritimi. 2019 m. Sary-Mogol aplankė daugiau nei 1,3 tūkst. turistų. Šiemet – mažiau nei tuzinas.
Umaras 2007 m. kaimelyje atidarė pirmuosius svečių namus ir turizmo informacijos centrą, pakvietė kitus gyventojus prisijungti. Jo įmonė CBT netrukus tapo „inkubatoriumi“ turizmui – kone visi, kas dirba šioje srityje, yra dirbę su CBT. Kiek vėliau Umaras įkūrė pirmąją kaimelio jurtų stovyklą, kur turistai galėjo apsistoti vienoje iš dvylikos tradicinių kirgizų palapinių. Jie čia galėjo mėgautis tradiciniu kaimo gyvenimu – senoviniu Ulak Tartysh žirgų žaidimu, turgumi su rankų darbo gaminiais, žvilgčioti į senuosius sovietinius automobilius.
Po kurio laiko Umaro verslą perėmė jo sūnus Abdilla Tašbekovas. Sūnus daugiau nei dešimt metų dirbo gidu, pasistatė savo svečių namus, jau rentė ir dar vienus naujus. Abdillą vietiniai laiko „mokslinčium“ – jis visuomet kažko naujo ieško internete. Jo idėjos ir vizija leido dar labiau suklestėti turizmo verslui kaimelyje, išsiplėtė ir šeimos biznis. Kartu su tėvu atvėrė didesnio turizmo centro duris – įstaiga tapo vieta, kur būrėsi gidai, šios verslo srities darbuotojai ir patys turistai. Abdilla organizavo slidinėjimo kursus su gidais, kad būtų žengiama į naują veiklą – keliautojams pasiūlyti žiemos pramogų.
2015 m. Abdilla pradėjo organizuoti kaimelio Žirgų ir jakų žaidimų festivalį bei mugę. Į ją susiburdavo visas kaimelis – arba kaip dalyviai, arba kaip stebėtojai. Turistai šlavė bilietus, kad gautų galimybę išbandyti vietos maistą, pasimėgauti tradicinės muzikos ir šokių pasirodymais, apsigyventi jurtoje ar stebėti žirgų bei jakų žaidimus.
Visas ši varomoji jėga kaimelio gyvenimui pandemijos metu staiga nuslopo.
„Turizmo sezonas – be gyvybės ženklų, – sakė Abdilla. – Turėjome uždaryti centrą, jurtų stovyklą, svečių namus.“
Jo žmona vietos mokykloje dirba muzikos mokytoja, ir dabar jos alga likęs vieninteliu pragyvenimo šaltiniu porai ir dviem vaikams. „Jeigu turizmo situacija nepagerės, turėsiu važiuoti į Ošą ar kokią kitą vietą ir ten ieškoti darbo statybose“, – prisipažino Abdilla.
Tai irgi gali būti nelengva, nes statybų verslas netrukus gali tapti dar viena sritimi, kur sunku rasti darbą. Neseniai UNPD atlikta apklausa atskleidė, kad Kirgizijoje labiausiai pandemijos paveiktomis ekonomikos sritimis šalia turizmo yra prekybos, paslaugų ir statybų sektoriai. Prognozuojama, kad kiekvienas jų susitrauks bent penktadaliu.
Kitas Umaro sūnus Ali taip pat dirba šeimos versle. Jis dirbti pradėjo būdamas 13 metų, tuomet išvyko mokytis logistikos ir virinimo į Ošą. Jo žinios labai pravertė pandemijos metu. Kai turistų srautas į kaimelį sustojo, Ali galėjo gauti pajamų dirbdamas mechaniku vietos anglies kasykloje. Tačiau jis dievina darbą su turistais ir galimybę sutikti žmonių iš viso pasaulio.
„Tai buvo geri laikai, – prisiminė Ali. – Kartais net neturėdavau laiko grįžti namo. Po vienos turistų grupės iškart grįždavau į kalnus su kita.“
Darbas buvo ne tik įdomus, bet ir naudingas sveikatai, džiaugėsi Ali – juk tuomet visą dieną leisdavo lauke. Dabar jis nerimauja, kokią žalą jo organizmui padarys dujos, kuriomis jis kasdien kvėpuoja. Bet kito pasirinkimo nėra – jo žmona dirbo svečių namų virtuvėje, tad per pandemiją neteko darbo. Tėvas dar tik atsigauna po kojos lūžio, motiną kankina Parkinsono liga, kuriai reikia ir brangių vaistų, auga vienerių vaikas, žmona laukiasi antro. Šeimos finansų diržai suveržti taip, kad tuoj plyš.
Turizmui vystantis kaimelyje, daug gyventojų susiejo savo pajamas su šia sritimi, o dabar visi jaučia pasekmes.
Buunisa Termečikova taip pat turi savus svečių namus, yra tradicinių amatų (ypač – tradicinių Kirgizijos moterų kepurių) žinovė. Jos sūnaus pastatytame Etnografijos muziejuje galima susipažinti su vietos produkcija, kultūriniais, istoriniais artefaktais. Nesulaukianti turistų ji dabar muziejų naudoja kaip erdvę įvairių amatų dirbtuvėms, į kurias kviečia vietinius.
Nepaisant dabartinių iššūkių, daugelis sako vis tiek sugebantys atrasti džiaugsmo kasdienėje veikloje. Vietos sporto salėje žaidžia tinklinį, rengia tradicinius žirgų žaidimus. Žaidynės paprastai organizuojamos kaip šventė kokia nors proga – pavyzdžiui, vaiko gimimo, naujo namo pastatymo. Nugalėtojai taip pat būna apdovanojami ir prizais – pinigais ar gyvuliais.
Galbūt ši energija ir dvasia ir yra tai, kas Sary-Mogol daro tokiu patraukliu kaimeliu turistams. Prieš pora metų korėjietis keliautojas, kuris pasirodė esantis inžinierius, taip susižavėjo kaimeliu, kad sumokėjo už jo vandens infrastruktūros pagerinimą. Iki tol gyventojai vandenį nešdavosi iš upės, bet dabar jie vandens turi jau savo namuose. Geriau ir jiems, ir turistams.
Sary-Mogol gyventojai dabar sako tiesiog laukiantys, kada vėl galės savo energija ir dvasia pasidalinti su lankytojais.
Šis pasakojimas – dalis Jungtinių Tautų plėtros programos straipsnių serijos „Išgyventi pandemiją“. Ja siekiama vizualiai parodyti COVID-19 pasekmes Eurazijoje, kurias savo šalyse atskleidžia penki jauni fotografai. Istorija 15min dalijasi gavę UNPD sutikimą.
