Pirmadienį prie Šušvės upės kranto Kėdainių rajone esanti kaimo turizmo sodyba „Senas malūnas“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame – neįprastai atrodanti upė. „Šušvės „blynai“, – pajuokauta prie vaizdų, taip pat pridurta, kad bent kartą metuose taip nutinka.
Kas tai per reiškinys, paaiškino meteorologijos ekspertai feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“: „Ledo diskai–skrituliai–blynai–ratai yra šiaip retas reiškinys (arba reikia bent jau žinoti palankią tokiam dariniui vandens telkinio vietą), susiformuojantis lėtai tekančiame arba sūkuringame vandenyje esant labai šaltam orui. Jie fiksuojami Skandinavijoje, Kanadoje ir kitur šalto klimato juostose.
Pirmą kartą reiškinys paminėtas dar 1895 metais. Beje, šį reiškinį kai mes apie jį parašėme, žmonės dažniau pradėjo pastebėti. Tad retas žiemos reiškinys nebeatrodo toks retas.
Beje, tokie diskai susiformuoja, kai atitrūkęs ledo, sniego ar kitoks gabaliukas papuola į gana ramią upės atkarpą, kurioje srovė suka ledą / ledus ratu. Šios srovės pamažu ledą nugludina, šis darosi apvalesnis, kol pamažu priaugdamas naujas ledo sluoksnis po sluoksnio pasiekia gražią ir apvalią formą.
Paprastai šis reiškinys atrodo įdomiau, kai susiformuoja vienas didelis ledo ratas ir jis pamažu sukasi, šiuo atveju matom daug blynelių (nes upės vanduo bando pamažu pasidengti ledu). Tad ižas (ledo gniužulai) buvo suformuoti į tokius vat apvalius blynelius. Jie nusistovėjo gana ramioje upės vagos dalyje ir štai taip laikosi.“
Prieš pora metų toks didelis besisukantis ledo ratas susilaukė daug dėmesio. Meino valstijos Vestbruko mieste tai tapo pagrindine atrakcija, o vaizdas, kaip apie 90 metrų skersmens apskritimas sukasi prieš laikrodžio rodyklę, greitai išpopuliarėjo pasaulio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose:
Dar kiek anksčiau Lietuvoje nustebino ir „cepelinų balius“ Sartų ežere, kurį nufilmavo Vilija Visockienė:
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ ekspertai pripažino, kad reiškinys yra toks retas, kad patiems teko ieškoti informacijos ir apie tai skaityti.
„Pasirodo jis užfiksuojamas ir kitur pasaulyje. Įdomu tai, kad panašus vaizdas buvo fiksuojamas visai neseniai Kanadoje. Tik daug didesniu masteliu. Reiškinys, kaip rašoma, pasirodo tikrai retai.
Jam susiformuoti reikia neigiamos oro temperatūros (tokia buvo), stipraus vėjo (buvo) ir bangavimo (turbūt buvo), kad nesusiformuotų vientisas ledas.
Tokiame vandenyje aplink kažkokį nedidelį objektą pamažu, sluoksnis po sluoksnio, formuojasi tokie ledo kamuoliukai. Kažkas panašaus kaip kruša formuojasi debesyse, tik čia viskas vandenyje. Vieną būtų gerai pasigriebti ir perpjauti per pusę. Dėl mokslo“, – rašyta grupėje.
Žiema Lietuvoje dar tik bandė įsibėgėti, bet sinoptikai jau prognozuoja orų pokyčius ir artėjančią lijundrą. O praėjusiais metais ilgiau spaudęs šaltukas taip pat padovanojo įvairių pramogų ir stebinančių vaizdų.
Pavyzdžiui, uteniškis Marijus Kaukėnas įamžino pasakišką vaizdą užšalusio Vadokšno ežero pakrantėje:
Apšalusi Padvarių užtvanka žavėjo savo stingdančiu grožiu:
Kuršių nerijos gyventojai džiaugėsi gamtos stebuklu: vėjas, šaltis ir marių vėjas pakrantės augalus ir statinius įkalino lede:
Magiją lietuviai kūrėsi ir patys. Pavyzdžiui, ugninių ledo fejerverkų šou:
Ko reikia tokiems vaizdams sukurti, pasidalijo kaišiadoriškė Giedrė Streikauskaitė: Kaišiadoriškės nuotraukose – ugninių ledo fejerverkų šou. Kaip juos sukurti ir nufotografuoti?
