Užburiantį žiemos grožį įamžinę oreiviai: „Svarbiausia – kad nebūtų balų“

Birštono oreivių klubo „Audenis“ nariai jau ne pirmą kartą naujus metus pradeda žiemišku skrydžiu virs Birštono, Prienų ir per šiuos miestus išsiraizgiusio Nemuno vingių. „Skraidytume ir dažniau – norinčių netrūktų, be to, esant šaltesniam orui skrydis ekonomiškesnis. Tačiau orai žiemą Lietuvoje retai būna palankūs skrydžiams: cepelininis dangus ir stiprus vėjas netinka. Bet kasmet sausio ir vasario mėnesiais ištaikome „langus“ ir bent keletą kartų pakylame pasigrožėti apylinkėmis“, – pasakojo oreivių klubo „Audenis“ pilotas Žydrūnas Kazlauskas.
Užburiantys vaizdai iš skrydžio oro balionu, spaudžiant 15 laipsnių šalčio
Tradicinis „Audenis“ oreivių skrydis metų pradžioje / Pauliaus Grigaliūno nuotr./ 15min koliažas

Skrenda kasmet

„Mūsų aktyvusis sezonas tęsiasi nuo gegužės iki spalio. Po to jau lietuviški orai nelabai leidžia skristi. Ypač sudėtingos oro sąlygos būna lapkritį ir gruodį, kada dažnai lyja. Tuo metu mes, oreiviai, paprastai renkamės išvykas ir renginius kitose šalyse. Pavyzdžiui, aš lapkritį šešti metai iš eilės važiuoju į Meksiką, gruodį buvau Katare. O metų pradžioje, kai stabilizuojasi orai, yra šioks toks šaltukas, galima vėl kilti ir Lietuvoje“, – pasakojo Ž.Kazlauskas.

R.Kapačinskaitės nuotr./Tradicinis „Audenis“ oreivių skrydis metų pradžioje
R.Kapačinskaitės nuotr./Tradicinis „Audenis“ oreivių skrydis metų pradžioje

Anot jo, svarbiausia tokiais atvejais ne konkreti oro temperatūra, bet tai kad žemė būtų kieta, t. y. pašalusi, ir oro baliono nereikėtų „guldyti“ į balas.

„Temperatūra paprastai būna apie 0–2 laipsnius šalčio, nors prieš kelias dienas kilome ir termometrui rodant 15 laipsnių žemiau nulio. O pati žemiausia temperatūra, kuriai esant skridau oro balionu, buvo 25–30 laipsnių šalčio. Tiesa, tai buvo ne Lietuvoje, bet Austrijoje, kertant Alpes“, – pasakojo oreivis. Tokia žema temperatūra ore būna pakilus maždaug į 6 km aukštį.

Į pirmuosius metų skrydžius „turistų“ oreiviai paprastai neima – pasigrožėti apylinkėmis iš oro baliono paprastai susirenka Birštono oreivių klubo „Audenis“ klubo nariai, kartais ir bičiuliai, šeimos nariai.

„Sausio ir vasario mėnesiais orai pamėtėja bent keletą dienų, tinkamų skrydžiui. Tada greit susisiekiame, susitariame ir skrendame. Tikrai surandame progų, kada skristi“, – pasakojo Ž.Kazlauskas ir priduria, kad per daugelį metų tokie skrydžiai metų pradžioje jau tapo gražia komandos tradicija.

„Visi būna pasiilgę dujų kvapo, pačio skrydžio potyrio“, – neslėpė pašnekovas. Pirmasis šių metų komandos skrydis įvyko prieš keletą dienų – pirmąjį sausio savaitgalį.

Vienos iš oreivių, Rūtos Kapačinskaitės, padarytos nuotraukos neleidžia abejoti, kad žiemą Nemuno apylinkės atrodo ypač gražiai. Pasak jos, šaltis turi „stingdančios ramybės“ pojūtį.

Žiemą skristi pigiau, vasarą – komfortiškiau

Ilgametę oreivystės patirtį turintis Ž.Kazlauskas pastebėjo, kad žiemą skrydžiai oro balionu yra ekonomiškesni, mat esant šaltukui sunaudojama mažiau dujų, reikia mažiau kaitinti oro, jis greičiau įkaista, kai aplink šalta.

„Kai aplinkos oras šaltesnis, oro baliono viduje reikia mažiau prikaitinti“, – pasakojo oreivis.

Pauliaus Grigaliūno nuotr./Oreivių klubo „Audenis“ skrydis oro balionu
Pauliaus Grigaliūno nuotr./Oreivių klubo „Audenis“ skrydis oro balionu

„Aišku, atsiranda tam tikrų techninių problemėlių: šaltis netinka ir nepatinka visoms guminėms tarpinėms, kurių yra nemažai dujų cilindruose, degiklių žarnose. Kai šalta, gumos sukietėja ir atsiranda tam tikras pralaidumas – tenka daugiau paveržti. Žodžiu, sprendimų yra. Paprastai sakant, vasarą skristi techniškai žiūrint yra patogiau, bet pati skrydžio estetika, grožis ir minėta ekonomika – žiemos naudai“, – apibendrino oreivių klubo „Audenis“ vadovas. Anot jo, lyginant su Austrija ir Italija, Lietuvoje žiemą retai pasitaiko tinkamos oro sąlygos skristi.

„Ten neretai būna ištisos savaitės stabilaus gražaus saulėto ramaus oro. O pas mus – žiūrėk, viena kita dienelė, o po to – arba cepelininis dangus arba sninga. Abiem atvejais skristi negali“, – apgailestavo pašnekovas.

Renginių sumažėjo, bet čempionatas Birštone išliko ir bus

Pasakodamas apie oro balionus Ž.Kazlauskas atviravo, kad pradžioje jam tai buvo pomėgis: „Tačiau ilgainiui, kaip ir turbūt daugeliui kitų oreivių, tai tapo gyvenimo būdu ir tam tikra prasme sportu. Iš gyvenimo išimti pusę metų, kai Lietuvoje orai blogi, neišeina. Todėl stengiuosi važiuoti į renginius kažkur kitur, kitose pasaulio šalyse.“

Tiesa, anot pašnekovo, pandemija gerokai pakoregavo oro balionų čempionatų ir kitų šio sporto renginių grafiką.

„2020 m. nemažai jų buvo atšaukta. Bet pernai didieji, kurie organizuojami, pavyzdžiui, Meksikoje, vyko. Organizatoriai griežtina sąlygas, įveda aukštus saugumo reikalavimus, bet neatšaukia. Reikalui esant, būna perkelia į kitas datas – iš pavasario į rudenį. Man pačiam tenka organizuoti Lietuvos karšto oro balionų čempionatą Birštone jau treti metai – nepaisant pandemijos, jis įvyko ir užpernai, ir pernai. Viskas pavyko be didesnių problemų. Planuojame ir šiemet. Vis dėlto kitų oreivystės renginių skaičius prasidėjus pandemijai yra sumažėjęs. Dėl to labai liūdna“, – neslėpė oreivis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis