Kad ir kaip būtų gėda prisipažinti, šlapinimasis jūroje yra lietuvio identiteto dalis. Neseniai skaičiau, kaip vienas žymus lietuvių dizaineris, besipiktinantis, kad tautiečiai šlapinasi jūroje, o kopose tuštinasi, viešai išsiplūdo ir išvadino Palangos jūrą šūdų duobe, smarve ar panašiais epitetais.
Tualetų mūsų pajūrio ruože išties yra mažai, o dušų nėra visai.
Dar jis visaip keikė Palangos valdžią ir jos merą asmeniškai, liepė jam pačiam maudytis smarvėje bei skundėsi, kad dėl dušų bei tualetų nebuvimo tautiečiai ir yra priversti šikti kopose. Iki ko per 30 metų buvo davaryta Palanga, burnojo įžymybė.
Aš pats manau, kad šios pastabos, nors dramos ar kitokiais tikslais yra nemenkai sutirštintos, dalinai yra teisingos, nes tualetų mūsų pajūrio ruože išties yra mažai, o dušų nėra visai. Tiesa, aš pats viso to ruožo šią vasarą dar neišmaišiau, todėl už jį visą kalbėti negaliu, bet galiu pasisakyti apie paprastų žmonių vasaros sostinę Šventąją, kurioje jau spėjau visai netrumpai paatostogauti.
