Bet žinote, ko dar nepasakiau? Jog Rusijos agresija privertė lenkus ne tik drastiškai stiprinti kariuomenę, bet ir svarstyti apie branduolinio ginklo įsigijimą. Kol kas šis reikalas yra tik kalbų lygiu, tačiau kas gali užtikrinti, kad jis netaps kūnu? Visada iš pradžių būna žodis.
Jei taip įvyktų, tai būtų visiška bomba ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme bei faktorius, kuris visiems laikams atgrasytų Rusiją nuo Lenkijos puolimo. Rašau apie tai, džiaugiuosi už lenkus ir pavydžiu jiems. Mes tokių dalykų pasiekti negalime, nes esame per maži, o jie bent jau turi šansą, nes Rusija užkniso juodai – atėjo laikas ją pastatyti į vietą visiems laikams. O jei Vakarų valstybės to dar iki galo nesuvokė, tai Lenkija su JAV yra rimtai nusiteikę tai padaryti. Nuo to Lietuvai būtų tik geriau.
Praeitoje pasakojimo apie Lenkiją dalyje viena akimi žvilgtelėjome į trečią pagal dydį šalies miestą – Lodzę, kuri nuo sovietmečio pabaigos patyrė didžiulį gyventojų nutekėjimą. Taip įvyko, nes Lodzė buvo didžiulis tekstilės pramonės miestas, kurio gyventojai, sugriuvus komunizmui bei didelei gamybos daliai išsikėlus į Aziją, prarado darbus ir išsilakstė, nes tiek pramonės Lenkijai jau nebereikėjo.
Dabar emigracija stabilizavosi, o pati Lodzė gana sėkmingai susitvarkė su jos padariniais.
Dabar emigracija stabilizavosi, o pati Lodzė gana sėkmingai susitvarkė su jos padariniais ir tapo labai šarmingu, tačiau turistų vis dar neįvertintu Lenkijos miestu.
Turbūt žinote intelektualų žaidimą „Kas ir kodėl?“. Ne per seniausiai teko džiaugsmas jame sudalyvauti ir pirmasis klausimas, kurį gavau, buvo – koks Lenkijos miestas yra lenkų kino pramonės centras?
