Kuljira Taechawattanawanna rodo į tinklą, kuriuo apgaubta jos terasa XIII a. mieste. „Mes gyvename narve, bet beždžionės – laisvėje, – AFP naujienų agentūrai skundėsi ji. – Jų išmatos visur, kvapas būna nepakenčiamas, ypač – kai lyja.“
Nieko nebijantys primatai šeimininkauja gatvėse aplink Prang Sam Yod šventyklą ir Lopburio centre. Gatvėse tyko praeivių, be skrupulų nuplėšinėja gumas nuo automobilių.
Jų eibės toleruojamos vien dėl to, kad beždžionės vilioja turistus, kurie noriai su jomis fotografuojasi ir maitina. Tačiau kai per koronaviruso pandemiją keliautojų srautas nutrūko, valdžiai teko imtis priemonių prieš gyvūnus.
Valdžia pradėjo sterilizavimo kampaniją, nes epidemija sukėlė netikėtas pasekmes makakų elgesyje. Kai dingo turistai, dingo ir nemokamas maistas, kurį gyvūnams jie mėtydavo. Beždžionės tuomet ėmėsi smurto. Dar kovo mėnesį plačiai pasklido vaizdo įrašas, kaip gyvūnai grumiasi gatvėse dėl maisto, ir problema vis ūmėjo.
Per trejus metus makakų skaičius mieste padvigubėjo iki 6 tūkst. Tokiam jų kiekiui ir žmonėms pasidarė sunku sutilpti viename mieste. Kai kurios miesto dalys buvo tiesiog atiduotos primatams.
Jų „būstine“ tapo apleistas kino teatras. Kartu jis virto ir kapinėse. Mirusias beždžiones kitos suguldo į projektorių kambarį kino teatre, o jeigu į jį bando patekti koks nors žmogus – būna puolamas.
Pandemija sukėlė netikėtas pasekmes makakų elgesyje.
Netoliese vienos parduotuvės savininkas nuo beždžionių atakų bando išsigelbėti pastatęs didelius tigro ir krokodilo pliušinius žaislus.
Jau vargiai kas pamena, koks gyvenimas Lopburyje buvo be makakų. Kai kurie mano, kad tai žmonės įsiveržė į jų valdas, kai miestas pradėjo plėstis į jį supančius miškus ir užėmė beždžionių namus.
Gyventojai dabar patys pradėjo maitinti makakas, kad tik jos būtų ramesnės. Tačiau dažnai jos maitinamos bet kuo, ir vietiniai sako, kad gazuotų, saldžių gėrimų, saldainių ir panašaus maisto dieta padidino gyvūnų sekso alkį.
„Kuo daugiau jie valgo, tuo daugiau energijos jie turi... Tad ir dauginasi labiau“, – sakė Pramot Ketampai.
Makakų agresija susilaukė valdžios dėmesio – po trijų metų pertraukos buvo atnaujinta sterilizacijos programa.
Laukinės gamtos departamento pareigūnai su vaisiais privilioja gyvūnus į narvus ir nugabena juos į kliniką, kur beždžionės būna sterilizuojamos. Po procedūros būna pažymimos tatuiruote.
Nors sterilizuojama šimtai makakų, to gali nepakakti, todėl departamentas nori vienoje miesto dalyje pastatyti prieglaudą beždžionėms. Visgi tam dar reikia atlikti aplinkinių gyventojų apklausą. „Tai būtų lyg šiukšlių suvertimas priešais jų namą, o tada būtų užduotas klausimas, ar jie yra patenkinti“, – sakė vienas pareigūnas.
Taweesakas Srisaguanas, kuris savo parduotuvę gina su minkštais žaislais, pripažino, kad nors jam kasdien tenka kovoti su vagiliaujančiomis makakomis, jis jų pasigestų.
„Aš pripratęs matyti jas vaikštančias aplink, žaidžiančias gatvėje, – sakė jis. – Jeigu jos visos dingtų, aš tikrai pasijusčiau vienišas.“
