Ištaiginga „Caffe Greco“ prie Ispaniškųjų laiptų Romos centre yra tapusi legendine vieta. Savo paauksuotas duris ji Via Condotti atvėrė 1760 m., per tiek metų buvo restauruota, perdažyta, tačiau jos dvasia visuomet liko ta pati. Kelis amžius siaura ilga veidrodžiais nudabinta salė ir mažesnės išpuoštos erdvės buvo tapusios iškilių žmonių susitikimo vieta.
Didelė dalis jos šlovės įamžinta ir trijuose šimtuose paveikslų ir senovinių nuotraukų, kurios dengia kavinės sienas. Čia lankėsi tokie žymūs rašytojai kaip Charlesas Dickensas, Markas Twainas, Johannas Wolfgangas von Goethe, Lordas Byronas ir begalė kitų. Hansas Christianas Andersenas gyveno kambarėlyje virš kavinės, o kai išsikraustė, paliko velvetinę sofą, kuri naudojama ir šiandien. Čia kavą ir stipriuosius gėrimus gėrė ir Holivudo žvaigždės – nuo Elizabeth Taylor iki Audrey Hepburn. Kerus skleidė ir Kazanova. Viena legenda pasakoja, kad jei kardinolas atsisėsdavo prie vieno staliuko, jis kažkada taps popiežiumi. Pasklidus tokioms kalboms, atsirado nemažas norinčių tą staliuką rezervuoti šventikų skaičius.
Šiandien prabangių dizainerių parduotuvių gatvėje esanti kavinė yra tarsi nužengimas į senus laikus. Menininkai ir akademikai čia jau seniai nebevaikšto, tačiau aplink gyvenantys vietiniai vis dar stoviniuoja prie baro mėgaudamiesi espresu ir prisiminimais apie senus gerus laikus.
Vietą dievina turistai, kurie nori atsignybti bent dalelę istorijos. Įžengę į kavinę tarsi iš filmo scenos, jie taisosi ant dėvėtų velvetinių sofų ir kėdžių bei laukia pasipuošusių padavėjų. Jeigu kavą geriate prie staliuko, ji atsieis penkis kartus daugiau nei prie baro, bet turistai nemirktelėdami susimoka už galimybę pasijusti aristokratais – kai elegantiškas padavėjas atneša šviežiai spaustas sultis ar puikaus skonio kapučino kavos. Ši vieta – lyg ne kavinė, o muziejus.
Tačiau į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai vietai kilo grėsmė visiems laikams užverti duris, kai Romos Izraelitų ligoninė, kuriai priklauso pastatas, pakėlė nuomos kainą. Kai rugsėjo mėnesį baigė galioti sena sutartis, nuoma buvo pakelta nuo 18 tūkst. iki 120 tūkst. per mėnesį.
Izraeliui priklausanti ligoninė tvirtina, kad tokia kaina atitinka rinką – juk šioje gatvėje patalpas nuomojasi ir „Gucci“, „Prada“ bei „Louis Vuitton“. Tačiau dabartinis kavinės savininkas tikina, kad nors už puodelį kapučino prie staliuko lankytojai kloja keliolika eurų, jis niekaip negalės mokėti tokios nuomos.
Kavinė turėjo palikti patalpas spalio mėnesį, terminas pratęstas iki 2020 m. sausio 8 d. Iki to laiko savininkai arba turi sutikti su nuoma, arba išsikraustyti. Jie padavė ligoninę į teismą dėl nuomos padidinimo, tačiau pralaimėjo.
Kavinės vadybininkas Carlo Pellegrini neslėpė pykčio po teismo sprendimo. Jis teigė, kad jie sutiktų mokėti daugiau už patalpas – bet ne šešis kartus daugiau. Jusdama spaudimą iš kultūrinių Romos institucijų, Izraelitų ligoninė per savo advokatus pranešė, kad būtų ieškoma naujų kavinės valdytojų, o ši vieta „prikelta naujai erai“.
Ši kova dėl nuomos išprovokavo pliūpsnį antisemitinių komentarų kavinės feisbuko puslapyje. Įžeidinėjami ligoninės atstovai, žydai, keliamos sąmokslų teorijos apie sionistus, net raginama boikotuoti Izraelį. Daug komentarų yra ir tokių, kurie gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Kavinės prieigose atsirado antisemitinių grafičių, o daugiau nei savaitę vieną staliuką nuolat užimdavo antisemitinių jausmų neslepiantys asmenys – nuo skustagalvių iki Italijos kraštutinės dešinės partijos atstovų.
„Mes čia tam, kad pasipriešintumėme, – „The Daily Beast“ sakė vienas iš partijos „Italijos broliai“ narių. – Negalime leisti, kad tokią vietą sugadintų žydai. Neleisime, kad taip įvyktų.“
Pastaruoju metu, atrodo, neapykanta Italijoje stiprėja. Praėjusią savaitę 89-erių Lilianai Segre, kuri 13 metų buvo išsiųsta į Aušvicą ir išgyveno Holokaustą, buvo skirta policijos apsauga. Moteris susilaukė grasinimų mirtimi, ir juos metė tų pačių grupių, kurios dabar kovoja už „Caffe Greco“ išsaugojimą, nariai. L.Segre buvo paskelbta „garbės senatore“ parlamente, nors kraštutinės dešinės grupuotės, įskaitant ir „Italijos brolių“ partiją, tam prieštaravo.
Izraelitų ligoninė nežada su pykčiu taikytis. Jos prezidentas Bruno Sedas kreipėsi į teisėsaugą dėl šmeižto ir grasinimų, taip pat rasinės neapykantos kurstymo.
Dabartinis kavinės valdytojas Pelligrini atsiriboja nuo pykčio kupinų komentarų socialiniuose tinkluose ir tikina, kad jis pats kreipsis į teisėsaugą dėl asmenų, kurie naudojasi nuomos kainos padidinimu kaip proga taškytis neapykanta.
Daugeliu prasmių seniausia Romos kavinė, išgyvenusi net ir juodžiausius šalies laikus, yra tarsi Romos stiprybės simbolis. Kad ir kas nutiktų šiai legendinei vietai – ar visgi pavyktų susitarti dėl nuomos, ar ji atgimtų su naujais valdytojais – negalima ignoruoti istorinės jos svarbos arba nutildyti tų vaiduoklių, kurie kadaise varstė „Caffe Greco“ duris.
