Pomidorai
Pomidoruose gausu likopeno – natūralios augalinės medžiagos, kuri ne tik suteikia skaisčiai raudoną spalvą vaisiams ir daržovėms, bet ir stiprina mūsų imuninę bei širdies ir kraujagyslių sistemas.
Pasak Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, dėl vis augančio aplinkos užterštumo ir įtempto gyvenimo ritmo mūsų organizme kaupiasi kenksmingi toksinai, mokslininkų pripažinti kaip vieni iš senėjimą skatinančių veiksnių.
Dėl to, norėdami išvengti ankstyvų raukšlių ir kitų senėjimo požymių, turime savo racioną papildyti antioksidantų turinčiais produktais. Vieni iš jų – daugelio mėgstami pomidorai. Juose gausu antioksidantų, kurie padeda iš organizmo pašalinti jame susikaupusius toksinus, taip kovodami su senėjimu.
Be to, pomidoruose gausu likopeno – natūralios augalinės medžiagos, kuri ne tik suteikia skaisčiai raudoną spalvą vaisiams ir daržovėms, bet ir stiprina mūsų imuninę bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Likopeno taip pat turi ir greipfrutai, arbūzai bei raudonieji pipirai.
Braškės
Anot L. Viniarskaitės, braškės yra tikras vitamino C šaltinis. Šis vitaminas vertinamas kaip galingas antioksidantas, kuris ne tik stiprina imunitetą, bet ir skatina kolageno – baltymo, svarbaus odos elastingumui ir jaunystei palaikyti, gamybą. Jei mūsų organizmas pritrūksta šio vitamino, pirmoji tai pajunta oda – ji išsausėja, greičiau formuojasi smulkios raukšlelės.
Taigi, užderėjus saldžioms braškėms, nepraleiskite progos ne tik pasigardžiuoti, bet ir sustiprinti savo organizmą. Yra tyrimų, rodančių, kad braškės padeda užkirsti kelią ne tik senėjimo procesams, bet ir vėžiniams susirgimams. Vitamino C taip pat gausu kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, vyšniose.
Špinatai
Gydytoja dietologė taip pat rekomenduoja nepamiršti špinatų. Juose gausu vitaminų C ir E, mangano, karotino, cinko ir seleno, kurie kartu veikia kaip itin galingas antioksidantų užtaisas. Dėl didelio kiekio vitamino A špinatai padeda sulėtinti odos raukšlių susidarymą. Jie ypač rekomenduojami brandaus amžiaus žmonėms – špinatuose esančios vertingos medžiagos padeda kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu, osteoporoze ir ateroskleroze. Vitamino K gausūs špinatai padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Panašiomis savybėmis pasižymi ir lapinės bei gūžinės salotos. Beje, kuo salotų lapai tamsesni, tuo daugiau juose vitamino C.
1. Nuvalytus smidrus supjaustykite 2,5 cm ilgio gabalėliais, svogūnėlį smulkiai sukapokite, nuo špinatų nupjaustykite kietesnius kotelius.
2. Smidrus sumeskite į verdantį vandenį, 3 min. pavirkite, nukoškite, perliekite šaltu ir nuvarvinkite.
3. Keptuvėje išlydytame svieste trumpai pakepinkite svogūnus, sudėkite špinatus, įberkite čiobrelių. Troškinkite, kol špinatų lapai suglebs.
4. Masę sukrėskite į apkepo indą, ant viršaus paskleiskite apvirtus smidrus.
5. Kiaušinius išplakite su pienu, suberkite sūrį, pagardinkite pipirais, išmaišykite ir supilkite ant paruoštų daržovių. Indą kelis kartus krestelėkite, kad kiaušinių plakinys tolygiai pasiskirstytų. Kepkite 200 °C orkaitėje 15 min.
 |
| Knyga „100 receptų sergantiems diabetu“ |
Receptas iš knygos „100 receptų sergantiems diabetu “, kulinarė Asta Žvikevičienė
Gervuogės
Iš kitų uogų gervuogės išsiskiria ir tuo, jog jose galima rasti tikrą grožio vitaminų koktelį – gervuogėse gausu vitaminų A, C ir E. Pastarasis yra itin svarbus tvirtiems ir stipriems plaukams bei nagams, kurie bėgant metams taip pat silpnėja ir sensta. Net ir termiškai apdorojus, gervuogės išsaugo didelį kiekį šio vitamino, todėl iš jų galima pagaminti maistingų uogienių žiemai. Tuo tarpu mokslininkai giria antioksidacines gervuogių savybes. Jose gausu rutino – antioksidanto, padedančio sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Uogas perrinkite, nuplaukite ir nuvarvinkite. Jei norite, kad nesijaustų sėklyčių, prieš maišydama į kokteilį uogas pertrinkite per retą sietelį. Sudėkite produktus į maišytuvo indą ir suplakite didžiausiu greičiu.
Baklažanai
Baklažanai vis dažniau vadinami jaunystės šaltiniu. Pasirodo, kad dėl juose esančio nasunino – maisto medžiagos, aktyviai kovojančios su vėžinių ląstelių dauginimusi, baklažanai rekomenduojami kaip prevencinė priemonė nuo vėžinių susirgimų. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad baklažanai ypač naudingi siekiant užkirsti kelią Alzheimerio ligai.
Baklažanai ypatingi ir tuo, kad net ir verdant ar kepant jie išsaugo didelę dalį vertingų vitaminų bei maistinių medžiagų. Taigi, šiomis daržovėmis rekomenduojama pagardinti ir įprastą daržovių sultinį ar sriubą.
- Nuplautus baklažanus supjaustykite griežinėliais, apibarstykite druska ir palikite 10–15 minučių. Tuomet dar sykį nuplaukite, nusausinkite ir apkepkite su aliejumi. Išvalytas paprikas supjaustykite griežinėliais ir taip pat apkepkite.
- Į puodą storu dugnu supilkite pomidorų padažą, sumeskite nuluptus ir supjaustytus pomidorus, grūstus česnakus, pagardinkite prieskoniais, druska, cukrumi ir troškinkite 30–40 minučių.
- Į švarius stiklainius susluoksniuokite daržoves ir užpilkite karštu pomidorų padažu. Stiklainius dėkite į puodą su vandeniu, pridenkite dangteliais ir kaitinkite 20–30 minučių. Paruoštus konservus sandariai užsukite.
 |
| Knyga „Konservuojame namie“ |
Receptas iš knygos „Konservuojame namie“, kulinarė Asta Žvikevičienė
Šiuo metu Lietuvos prekybos centruose parduodama net apie 250 rūšių vaisių ir daržovių. Su visais pagrindiniais Lietuvos prekybos tinklais bendradarbiaujantis „Litbana“ mažmeninės prekybos direktorius Marius Ragaišis pasakoja, kad didžiausia dalis Lietuvoje parduodamų vaisių ir daržovių yra užauginta Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Į Lietuvą daugiausia produktų atvežama iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vengrijos, Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos.
Europos Sąjungos įstatymais griežtai reglamentuojama, kad vaisiai ir daržovės būtų auginami, saugojami, gabenami ir parduodami itin kokybiški ir saugūs. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš viso senojo žemyno, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.
Papildomas informacijos šaltinis: knygos K. Oberbeil „Vitaminų jėga“, T. Reinhard „Vertingiausi maisto produktai“.
