Mokslininkai apsitarė ir nusprendė – gražiausia planetos moteris pagal „auksinę Fi proporciją“ „Victoria‘s Secret“ modelis Bella Hadid. Vieni ploja rankomis, tuo tarpu kiti panašias grožio formules kritikuoja kaip pasenusias ir siauraprotiškas. Ar savo bandymais grožį apskaičiuoti, išmatuoti ar sutalpinti į vieną konkretų standartą grįžtame į akmens amžių? O gal mados industrija išprotėjo siekdama vis naujų būdų šokiruoti grožio gerbėjus?
Įvairiais istoriniais laikotarpiais grožio simboliais buvo laikomi iš pažiūros patys netikėčiausi dalykai. Jeigu gyventumėte Antikos laikais ir antakių tankumu varžytumėtės su Frida Kahlo, jūsų išvaizdai tikrai neatsispirtų tuometinis vyras. Rubensiškų formų, blyškios odos ir ryškių kraujagyslių savininkės ant rankų būtų nešiojamos Renesanso laikotarpiu. O norinčioms grožio standartų piramidės viršuje atsidurti vėlyvaisiais viduramžiais, tektų atsikratyti savo blakstienų. Jeigu šie laikotarpiai tęstųsi iki dabar, pincetai, soliariumai ir blakstienų tušas taip ir nebūtų išrasti.
Manote, jog XXI-ąjame amžiuje moters grožio standartai nebe tokie drastiški? Vargu bau. Siekdama aukščiausio grožio etalono šių laikų Japonijoje, jaustumėte pagundą susikurti „yaeba” šypseną prasilgindamos iltinius dantis. Tuo tarpu, liesa šiuolaikinių podiumo deivė Mauritanijoje būtų nusiųsta į „Riebalų atstatymo stovyklą" (angl. Fat Camp). O jei norėtumėte tapti pripažinta gražuole Kenijoje, tikėtina, jog jums tektų ištempti ausų spenelius gyvūnų ragais ar sunkiais akmenimis.
Vis dėlto, grįškime į XXI-ojo amžiaus Vakarų pasaulio moters kasdienybę. Moters, kuri skaito mados leidinius, mato ryškiais afišas parduotuvių vitrinose ir kurios mobiliajame telefone šmėžčioja grožio produktų reklamos. Internetinėje parduotuvėje perkame marškinėlius savo vaikui, o prieš mūsų akis mirga skambūs grožio produktų šūkiai žadantys sugrąžinti jaunystę. Nenuostabu, kad vakare pažvelgusios į veidrodį nė nepajuntame, kaip ima erzinti ta bjauri kaktos raukšlė, kurios anksčiau niekada nepastebėjome.
Ar žavėsimės rubensiškų kūno formų moteriškėmis įmitusiais žandais, ar kaulėtų siluetų mergaitėmis ilgomis kojomis priklausys nuo to, ką dažniausiai matėme savo aplinkoje. Šį įdomų faktą atskleidė tyrimas, atliktas su atokia Nikaragvoje gyvenančia gentimi, neturėjusia elektros bei prieigos prie šiuolaikinių informacijos kanalų. Aštuoniasdešimt genties vyrų ir moterų buvo paprašyti apibūdinti idealų moters figūros tipą. Penkiolika minučių pusei tiriamųjų buvo rodomos plius dydžio modelių fotografijos, tuo tarpu likusiai daliai – liesi modeliai. Pastebėta, jog tie žmonės, kurie žvelgė į plius dydžio modelių nuotraukas internalizavo būtent tokį tobulą moters kūno standartą. Tuo tarpu žmonių, stebėjusių liesų modelių nuotraukas, grožio etaloną atitiko smulkaus tipo moterys. Žmonės ieškojo užuominų apie savo idealą iš informacijos, su kuria jie buvo supažindinti, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ir formų merginas jie matė anksčiau.
JAV atlikto tyrimo metu, buvo pastebėta, kad jauno amžiaus moterys modelių išvaizdą idealizavo mažiau, jeigu prieš tai buvo supažindintos su Photoshop programos daromais stebuklais ir kitais komercijoje naudojamais metodais, prisidedančiais prie nerealistiškų idealų formavimo.
Iš šių pavyzdžių akivaizdu, jog supančios aplinkos poveikis mūsų grožio standartams – milžiniškas. Galbūt tai reiškia, kad šiandien matydami vis daugiau įvairių dydžių, formų, amžiaus modelių pagaliau imame pripažinti įvairumą, išlaisviname save iš įprastų grožio formulių bei standartų? Ar iš tiesų aukštojoje madoje grožis vis labiau siejamas su unikalumu, individualumu bei netobulumu?
Viena garsiausių šalies manekenių, modelių agentūros „Image Group" bendraturtė Meda Jonaitytė įsitikinusi, jog plačiai nuskambėję atvejai apie netradicinės išvaizdos modelius (sergančius baltme, albinosus, turinčius negalią ir pan.) praktikoje yra daugiau išimtys iš taisyklės: „Modelių industrija yra verslas, o tokie ryškūs pavyzdžiai, sulaukia didelio atgarsio visuomenėje bei naudingi komerciniams tikslams.” Anot pašnekovės, nors šiandien aukštoji mada vis dar išlaiko standartus, ji siekia neatsilikti nuo rinkos poreikių ir pasaulinių tendencijų. „Pavyzdžiui, JAV rinkoje didelė plius dydžio drabužių paklausa, todėl ten vis dažniau matome ir apvalesnių formų modelių. Juk kažkam reikia demonstruoti ir 48 dydžio džinsus. Panašiai ir su modeliais senjorais - sunku patikėti kremo nuo raukšlių efektyvumu, jeigu jį reklamuoja septyniolikmetės.“
Paklausta, kur eina mados tendencijos ir ar galime tikėtis, kad ateityje grožis apskritai nebepriklausys nuo įvairių ribų bei formulių, Meda Jonaitytė pastebi, kad laisvesnis tapo pats pasaulis, prie kurio prisitaiko ir mados tendencijos: „Mes tolerantiškesni, nedovanotina diskriminuoti ir apskritai garsiai apkalbinėti kažkieno netobulą išvaizdą. Tuo tarpu, norėdami tapti sėkmingais grožio industrijoje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, privalome turėti socialinių atspirties taškų. Aukštoji mada greičiausiai eis ten, kur eis pasaulis.” – prognozuoja mados industrijos specialistė.
Taigi nors gyvename laikais, kai grožis vis dar apskaičiuojamas „auksinėmis Fi proporcijomis”, parduotuvių lentynos lūžta jaunystę grąžinančiais kremais ir stebuklingais maisto papildais lieknėjimui, regis pirmosios kibirkštys sužibo ir kitokio grožio horizonte. Standartai ir formulės pamažu dyla vis labiau apnuogindami tikrumo grožį. Tai, kas netobula, vis dėlto yra daug arčiau mūsų, žemės planetos moterų. Galbūt apvalesnių formų mergina žvelgdama į plius dydžio modelio atvaizdą jau ima mąstyti drąsiau: „Oho! Pasirodo ir apkūni moteris gali atrodyti gundančiai!”. Penkiasdešimtmetį perkopusi moteris stebėdama elegantišką brandžios moters žvilgsnį reklamoje mažiau jaudinasi dėl tolstančios jaunystės ir myli savo brandą. O jauna mergina, kurią vaikystėje pravardžiavo „ryža arba leopardu” eina į modelių atranką su pasitikėjimu iškėlus savo strazdanotą nosytę. Ir nors grožio industrija gali mums uždėti bet kokią kaukę, vis esame savo autentiškumo šeimininkėmis. Išnaudokime savo unikalumą, nes būtent jis mus daro Ypatingomis.
