Deimantė Bulbenkaitė – mados žurnalistė ir 2007-aisiais įkurto tinklaraščio „Spintos guru“ autorė. Baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, ji reguliariai rašo lietuviškiems leidiniams, dirba su žinomais šalies mados kūrėjais bei konsultuoja komunikacijos strategijos ir prekių ženklo formavimo klausimais.
Turiu prisipažinti, kad dar visai neseniai žodis „tvarumas“ man skambėjo kaip kažkas, kam mano žodyne vietos turbūt nėra. Toks tolimas, nepasiekiamas ir veikiausiai skirtas tik tiems, kurie yra nusprendę gyventi žaliau, arba galintiems sau leisti už etiškai pagamintą ir tvarų gaminį mokėti bene keturgubai daugiau nei už įprastą prekę su etikete „Made in China“.
Ir vis tik esu įsitikinusi, kad apie tvarią madą reikia kalbėti. Nes ji nėra tokia tolima, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Problema paprasta – tvarumas tiesiog neatrodo suderinamas su kasdienio gyvenimo realijomis, įpročiais ir, rodos, neatneša jokios naudos – nebent galimybę pasigirti ir greitai įgristi draugams ar kolegoms. Ir visgi esu įsitikinusi, kad apie tvarią madą reikia kalbėti. Nes ji nėra tokia tolima, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tragedija, pradėjusi revoliuciją
Jeigu sekate mados naujienas, kiekvienų metų balandžio pabaigoje garsūs mados kūrėjai ir didieji leidiniai pradeda viešą diskusiją apie atsakingesnį požiūrį į madą. Apie tai, kodėl svarbu žinoti, kas ir kur pagamina mūsų nešiojamus drabužius, kaip juos prižiūrėti ir nešioti kiek įmanoma ilgiau.
Šią tradiciją puoselėja ir dialogą palaiko Didžiojoje Britanijoje 2013 m. įkurta organizacija „Fashion Revolution“ – pelno nesiekiantis globalus judėjimas, siekiantis mados industriją paversti skaidresne ir atsakinga už savo veiksmus žalos gamtai ir žmonėms atžvilgiu.
„Fashion Revolution“ pradžia – tai prieš šešerius metus įvykusi tragedija, kai Bangladeše sugriuvo aštuonių aukštų komercinis pastatas „Rana Plaza“. Jo patalpose veikė ir fabrikas, kuriame siūti drabužiai greitosios mados bendrovėms.
Nors trūkinėjančios pastato sienos nebuvo jokia paslaptis, fabriko darbai vyko toliau. Kai sienos nebeatlaikė, didžiulė griūtis nusinešė mažiausiai 1134 gyvybes, dar apie 2500 darbuotojų liko sužeisti. Ši tragedija mados industrijos lyderius privertė iš naujo pažvelgti į tai, kokiomis sąlygomis iš tiesų gaminama didžioji dalis mūsų dėvimų drabužių ir kokių pokyčių labiausiai reikia norint išvengti panašių problemų ateityje.
Ši tragedija mados industrijos lyderius privertė iš naujo pažvelgti į tai, kokiomis sąlygomis iš tiesų gaminama didžioji dalis mūsų dėvimų drabužių.
Reikia pripažinti, kad nuo 2013 m. pokyčių įvyko daug: šiandien net tokie dideli gamintojai kaip „H&M“ atvirai atskleidžia, kokiuose fabrikuose ir iš ko tiksliai siuvami jų drabužiai, dešimtys bendrovių pasirašė paktą, kad savo produkciją gamins tik ten, kur į darbo saugą žiūrima rimtai, atlyginimai mokami laiku ir darbo jėgai neišnaudojamos lengviausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.
Nauji mados įpročiai
Tiesa, tai tik viena medalio pusė – „Fashion Revolution“ nepamiršta ir įtakos, kurią gali turėti vartotojų pasirinkimai ir besikeičiantys įpročiai. Daugiau kaip 100 šalių jungianti organizacija stengiasi veikti lokaliai ir kalbėti apie tai, kaip pagal galimybes prisijaukinti tvarumą ir jį paversti ne išskirtine galimybe, bet standartiniu pasirinkimu.
Būtent čia vertėtų kiek stabtelėti – mados naujienų portalo „Business of Fashion“ ir verslo konsultavimo įmonės „McKinsey“ parengta aktualiausių mados temų apžvalga parodo, kad net 9 iš 10 Z kartos (gimę 1995 m. ir vėliau) vartotojų, vertindami būsimą pirkinį, tvarumą ir atsakingą gamybą laiko absoliučia būtinybe. Bene didžiausią perkamąją galią šiandien turinti „millennial“ karta (gimę 1980–1995 m.) mąsto panašiai – 60 proc. apklaustųjų teigė, kad už atsakingai pagamintą prekę yra pasiruošę mokėti daugiau.
Tai reiškia, kad mentalinis lūžis jau vyksta, tačiau vien atsakingi gamintojai ir didesnė jų prekių paklausa situacijos nepakeis – jeigu ir toliau tiesime rankas į greitą madą ir drabužius keisime keliskart per sezoną, gamybos tempai tik greitės ir žala planetai nemažės. Atsakingas vartojimas ir nauji protingesni įpročiai yra tai, kas iš tiesų gali būti naudinga tiek mums, tiek tvarios mados judėjimui.
Pati būdama mados žurnalistė tvarumo idėjomis domiuosi jau kurį laiką, tad dalijuosi paprasčiausiais patarimais, kaip savo požiūrį į dėvimus drabužius pakeisti jau dabar.
Atsakingas vartojimas ir nauji protingesni įpročiai yra tai, kas iš tiesų gali būti naudinga tiek mums, tiek tvarios mados judėjimui.
1. Prieš pirkdami drabužį paklauskite savęs, kiek kartų galėsite jį apsirengti. Neretai sakoma, kad šiandien greitosios mados drabužius išmetame jais pasipuošę vos 5–7 kartus. Be abejo, tam nemažai įtakos turi nuolat kintančios tendencijos ir klasikinis pasakymas „neturiu ką apsirengti“, iš tiesų reiškiantis „neturiu nieko naujo“.
Jei matote, kad potencialus pirkinys tėra būdas patenkinti „ko nors naujo“ poreikį, o ne tikrai svarbus drabužis, pirkti neskubėkite.
2. Peržiūrėkite savo spintą ir atsikratykite drabužių, kurie veikiausiai tik veltui užima vietą. Tiesa, vietoj to, kad juos išmestumėte, visada galite bandyti juos parduoti, surengti draugų mainus arba tiesiog paaukoti. Tai užtikrins, kad drabužis bus toliau naudojamas pagal paskirtį ir iškart neatsidurs sąvartyne.
3. Iš naujo pergalvokite, ką reiškia gauti drabužį iš „antrų rankų“. Kadangi stereotipas apie tai, kad pirkti dėvėtą drabužį reiškia nepriteklių, jau seniai dingo, pats metas atrasti ir antrų rankų prabangą.
Tokios internetinės platformos, kaip „Vestiaire Collective“ ar „The Real Real“, leidžia perpirkti puikios būklės autentiškus prabangius drabužius už itin patrauklią kainą. Panašių pavyzdžių rasite ir lietuviškose platformose „Vinted“ ar „Karuselle“, taip pat – antikvarinėse parduotuvėse ar specialiuose komisuose, kurių šiandien net ir Vilniuje stebėtinai nemažai.
4. Pirkdami naują daiktą investuokite į kokybę. Tai reiškia, kad verčiau pirkti brangesnį, bet iš natūralių medžiagų (medvilnė, vilna, šilkas) pagamintą daiktą, nes jis tarnaus ilgiau. Investuokite į klasikinius, madai nepavaldžius modelius, nes jais galėsite džiaugtis ilgiau, o jei kada ir pabos – paprastai parduoti arba pasilaikyti ir iš naujo atrasti po kelerių metų.
5. Tinkamai prižiūrėkite turimus drabužius. Kuo atsakingiau prižiūrėsite savo mėgstamiausius daiktus, tuo ilgiau galėsite jais džiaugtis. Svarbiausi patarimai – įsigykite specialius skalbimo maišelius trapesniems ar lengviau plyštantiems daiktams, skalbkite drabužį tik tada, kai iš tiesų reikia, ir išvertę, nenaudokite per daug skalbimo priemonių (tai nereiškia, kad daiktas išsiskalbs geriau), nepersistenkite su lygintuvu ir įsigykite kokybiškas pakabas, kurios neištampys drabužio.
6. Skaitykite etiketes. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Atkreipkite dėmesį į tai, iš ko ir kur drabužis pagamintas, kokios priežiūros jis reikalaus. Tai gali padėti suprasti, kad pirkinys galbūt nebus praktiškas, nes greitai susivels, jo negalėsite skalbti arba greitai išbluks spalva. Tai reiškia, kad tokį daiktą verčiau palikti parduotuvėje.
Atkreipkite dėmesį į tai, iš ko ir kur drabužis pagamintas, kokios priežiūros jis reikalaus.
7. Pasidomėkite kiek daugiau. Tvarių iniciatyvų ir informacijos šiandien tikrai gausu. Tokie gamintojai kaip „H&M“ ir „Zara“ keliskart per metus pristato iš tvarių inovatyvių medžiagų sukurtas kolekcijas, gausu mažesnių gamintojų, tokių kaip „Everlane“ ar „Arket“, kurie gamybą išlaiko 100 proc. skaidrią.
Internete pasidomėkite „Fashion Revolution“ veikla ir peržiūrėkite puslapio „Good on You“ turinį, kuriame gausu patarimų, kaip pasirinkti tvaresnes medžiagas, pirkti iš tvarumą propaguojančių gamintojų ir atsakingiau prižiūrėti drabužius. Juk visa tai – tik įpročio klausimas.