Pavojingiausi UV spinduliai kol kas neturi tiesioginės įtakos
Santaros klinikų dermatovenerologijos gydytoja rezidentė, „Odos akademijos“ lektorė Iveta Gylienė pirmiausia atkreipė dėmesį, jog saulės spinduliuotę sudaro įvairaus ilgio spinduliai – kuo trumpesnė spindulių banga, tuo daugiau energijos ji spinduliuoja ir galimai daro didesnę žalą sveikatai.
Pasak medikės, žemės paviršių pasiekia infraraudonoji (IR), matoma šviesa ir ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Pastaroji pagal ilgį skirstoma į UVA, UVB ir UVC spindulius, kurie siejami su onkologinių ligų išsivystymu.
UVC spinduliai žmogui yra pavojingiausi, kadangi turi didžiausią onkologines odos ligas provokuojantį potencialą (mutageniškumą). Tačiau UVC spinduliai yra sulaikomi ozono sluoksnio bei pritraukiami ore esančių deguonies, anglies dioksido ir vandens molekulių, tad nedaro tiesioginės pažaidos odai.
UVB spinduliai ozono sluoksnio sulaikomi iki 90 proc. Likę 10 proc. gali padaryti reikšmingą žalą sveikatai, kadangi veikia paviršinį odos sluoksnį. Šie spinduliai gali paveikti odos ląstelių DNR ir sukelti mutacijas, dėl ko gali vystytis onkologinės ligos. UVB taip pat sukelia nudegimus ir yra susiję su padidėjusia odos pigmentacija (įdegiu).
UVA spinduliai pasiekia giliausią odos sluoksnį ir dėl to ardo odoje esančius struktūrinius baltymus (kolageno, elastino makromolekules). Ši spinduliuotė yra viena pagrindinių, sukeliančių odos senėjimą, sausėjimą, pigmentaciją. Dėl UVA poveikio taip pat gali būti slopinamas vietinis odos imunitetas, vystytis onkologinės ligos.
UV spinduliuotė aktyviausia birželį ir liepą
„UVB spinduliai būna intensyviausi vasaros sezonu. Jie prasiskverbia pro vandenį, todėl net ir maudantis galima nudegti. Tiesa, UVB nepraeina pro stiklą, tad būdami prie stiklo tikrai neįdegsime, o tik sukelsime odos pažeidą dėl UVA poveikio. UVA spinduliai yra ypač skvarbūs ir aktyvūs visus metus“, – sakė I.Gylienė.
Anot medikės, būdami lauke neišvengsime UV spindulių poveikio mūsų odai.
„Aplinka veikia kaip savotiškas veidrodis spinduliams: skaičiuojama, jog paplūdimio smėlis gali atspindėti net iki ketvirtadalio saulės spindulių. Ir nors vanduo, žolė ar dirvožemis neatspindi tokio kiekio, net ir stovint šešėlyje ar po skėčiu – reikalinga apsauga nuo saulės. Beje, žiemą šis klausimas taip pat aktualus, kadangi sniegas atspindi didžiąją dalį UV spindulių, tad jų poveikis beveik padvigubėja“, – paaiškino gydytoja.
UVA spinduliai yra ypač skvarbūs ir aktyvūs visus metus, – sakė I.Gylienė.
Ji taip pat pridūrė, jog Lietuvoje UV spinduliuotė yra stipriausia birželio ir liepos mėnesiais – tai reiškia, jog šiuo laikotarpiu ypač svarbu pasirūpinti odos apsauga nuo saulės.
Yra ir teigiama pusė
Kita vertus, pasak dermatovenerologės, nereikėtų pamiršti ir gerosios saulės poveikio pusės.
„Saulės spinduliai teigiamai veikia mūsų emocijas, gerina psichikos būklę ir yra susiję su mažesne depresijos išsivystymo rizika. Be to, UV spinduliuotė naudojama fototerapijoje; ja gydomos tokios odos ligos kaip žvynelinė, atopinis dermatitas“, – patikino I.Gylienė.
Bene svarbiausia UV spindulių nauda grindžiama tuo, jog UVB spinduliai skatina vitamino D gamybą žmogaus organizme.
„Pabrėžtina, kad su maistu galime gauti tik iki 10 proc. vitamino D, – kalbėjo gydytoja. – O saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis. Ir nors universalios formulės, kiek reikėtų praleisti laiko saulėje, kad palaikytume reikalingą vitamino D kiekį organizme, nėra, – apytiksliais skaičiavimais, pakaktų triskart per savaitę apie 5–20 minučių pabūti saulės atokaitoje atidengus 10 proc. kūno paviršiaus ploto. Pavyzdžiui, tik plaštakas ir dilbius“, – teigė medikė.
Apie UV spindulių sukeliamus odos pakitimus
Renginyje taip pat dalyvavusi Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė dr. Eglė Aukštuolienė aptarė dažniausiai pasitaikančius odos būklės pakitimus (priešvėžinius ir vėžinius darinius), kuriuos gali nulemti UV spindulių poveikis.
Aktininė keratozė – odos darinys, kuris traktuojamas kaip priešvėžinė odos būklė. Tai – ilgalaikio saulės poveikio sukeltas odos pakitimas. Dažniau pasitaiko vyrams negu moterims, bei šviesios odos (I, II fototipo) žmonėms. Įprastai darinys diagnozuojamas vyresniems asmenims, perkopusiems 50 metų amžių. Su šiuo susirgimu susiduria apie 20 proc. populiacijos.
Dažniausiai aktininės keratozės bėrimai atsiranda saulės apšviestose odos vietose, yra panašūs į rausvas, pleiskanojančias, šiurkščias dėmes. Kuo labiau pakitimas pažengęs, tuo labiau gali pleiskanoti darinys.
Iš aktininės keratozės ilgainiui gali išsivystyti plokščialąstelinė karcinoma (piktybinis odos navikas). Tai nutinka iki 10–15 proc. atvejų. Pasireiškus plokščialąstelinei karcinomai, bėgant laikui odos darinys negyja, gali išopėti. Beje, plokščialąstelinė karcinoma gali atsirasti ir nesant aktininei keratozei.
Bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma) – labiausiai paplitusi odos vėžio forma. Kaip teigė E.Aukštuolienė, šis navikas yra medikų kasdienybė ir neretai laikomas „saugiausiu“, be polinkio metastazuoti. Bazalioma neretai primena rausvą ir blizgų iškilimą ar spuogelį, kurio paviršiuje matosi kraujagyslės. Laikui bėgant darinys nenyksta, gali tik didėti ir sukelti diskomfortą (uždelstais atvejais).
Melanoma – vienas piktybiškiausių navikų. Jei melanoma diagnozuojama ketvirtos stadijos, vadinasi, vėžys metastazavo į vidaus organus, ir išgyvenimo tikimybė reikšmingai sumažėja. Tačiau, pasak E.Aukštuolienės, laiku išoperavus melanomą – gimtadienį galima švęsti du kartus. Melanomą diagnozavus pirmoje stadijoje, tikimybė pasveikti siekia 98 proc.
Paskutiniais duomenimis, iš pakitusio apgamo melanoma išsivysto apie 20–30 proc. atvejų, o 70 proc. – pasireiškia sveikoje odoje. Melanoma dažniausiai būna dėmės tipo (ne iškili), netaisyklingos struktūros.
„Be savarankiškos apgamų apžiūros kas mėnesį, nuo 35 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama kartą per metus gydytojo kabinete atlikti odos apžiūrą dėl piktybinių navikų, arba tiems, kurių artimieji yra sirgę melanoma arba kitais odos vėžiais. Taip pat nedelsiant į dermatovenerologus reikėtų kreiptis visais atvejais, kada kyla įtarimų“, – pabrėžė medikė.
Kaip savarankiškai atlikti apgamų apžiūrą?
Gydytoja I.Gylienė patikino, jog piktybinis odos darinys gali atsirasti bet kurioje odos vietoje. Anot jos, kas mėnesį atlikdami savarankišką odos apžiūrą namuose, galime pastebėti pirmuosius pakitimus ir taip užkirsti kelią galimam vėžio progresavimui.
„Geriausia odos apžiūrą nuo galvos iki kojų atlikti namuose, prieš save turint didelį veidrodį, o rankoje laikant papildomą veidrodėlį, kuriuo galima būtų manipuliuoti atspindžiu“, – sakė ji.
Pasak medikės, svarbu nepraleisti jokių kūno dalių – pažastų, kirkšnių, lytinių organų, tarpupirščių, nagų ir kt. O galvos odą, ausis verčiau apžiūrėtų artimieji.
„Atkreipkite dėmesį, ar odoje esančios dėmės, apgamai yra simetriški, lygiais kraštais, vienodos spalvos, iki pusės centimetro skersmens ir bėgant laikui vizualiai nesikeičia. Jeigu aptinkame darinį, kuris prieštarauja bent vienam iš šių kriterijų – tai signalas, kad reikalinga specialisto konsultacija, – aiškino I.Gylienė.
– Užsienio dermatologai rekomenduoja įsiminti ir dar vieną būdą, literatūriškai vadinamą „bjauriojo ančiuko“ simptomu: jeigu odoje matome darinį, kuris atrodo kitaip, negu dauguma – kitaip tariant, yra negražus – jo kilmei įsivertinti geriausia kreiptis į gydytojus.“
Kada vertėtų vengti saulės
Taigi, kaip turėtume pasirūpinti apsauga nuo UV saulės spindulių vasaros metu?
Anot I.Gylienės, saulės spinduliuotė yra aktyviausia nuo 10 iki 16 valandos, tad tuo metu geriausia vengti buvimo saulės atokaitoje.
Gydytojos teigimu, paprastas būdas įvertinti saulės spindulių aktyvumą yra „šešėlio taisyklė“: „Jeigu esant lauke mūsų kūno šešėlis nesiekia kūno ilgio, vadinasi, reikia papildomų priemonių, kad apsisaugotume nuo saulės. O kai šešėlis atitinka mūsų ūgį ar tampa ilgesnis, vadinasi, saulės aktyvumas yra sumažėjęs. Tai būna maždaug apie 17–18 val.“.
Rekomenduojamas mažiausias SPF dydis – 30
Ji taip pat aptarė ir apsaugines priemones nuo saulės, kurios yra skirstomos į natūralias ir dirbtines.
„Natūralūs apsauginiai mechanizmai veikia ląsteliniame lygmenyje, jų organizmas turi įvairiausių, iš kurių geriausiai pažįstamas yra pigmentacija – visų taip trokštamas įdegis. Be pakartotinio spindulių poveikio, ilgiausiai įdegis odoje išsilaiko tuomet, kai turime pagamintą melanino perteklių – vidutiniškai 10–20 dienų.
Kalbant apie dirbtinę apsaugą nuo saulės, plačiausias naudojamas metodas yra rūbai, kurie uždengia didžiausią kūno paviršiaus plotą ir taip apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Vasarą rekomenduojami lengvi, medvilniniai, tankūs ir šviesios spalvos rūbai, kadangi jie praleidžia daug mažiau spindulių“, – patikino medikė.
Taip pat vasarą ji pataria naudoti kremus nuo saulės (SPF dydis – mažiausiai 30). Būnant lauko sąlygose, kremą reikėtų persitepti kas dvi valandas; taip pat kaskart nusimaudžius ar nusišluosčius rankšluosčiu, gausiau suprakaitavus.
Medikė pridūrė, jog apsaugines priemones geriausia pirkti vaistinėse, kadangi prekybos centruose nėra taikomos griežtos reguliacijos ir vartotojai gali būti suklaidinti.
„Kalbant apie vaikus – pusmečio neturintiems mažyliams reikėtų griežtai vengti tiesioginių saulės spindulių, kadangi apsauginiai kremai nuo saulės tokiame amžiuje nėra naudotini. Keliaujant su tokio amžiaus kūdikiu, vežimą reikėtų apgaubti skara ar specialiu gobtuvu.
Vyresnius vaikus, nepriklausomai nuo amžiaus, einant į lauką reikėtų kaskart patepti kremu (SPF dydis 30–50), ilgiau būnant lauke – pagal galimybes pasistengti tai atlikti pakartotinai kas valandą“, – pridūrė I.Gylienė.
Vertėtų mitybą praturtinti antioksidantais
Gydytojos teigimu, saugotis nuo saulės galima ne tik išoriškai, tačiau ir vartojant antioksidantų turinčius maisto produktus ar specialius papildus.
Pavyzdžiui, betakarotenas, esantis morkose, moliūguose ar batatuose, saugo nuo nudegimų; pomidoruose randamas likopenas neutralizuoja laisvuosius radikalus (LR); vitaminai C, E neutralizuoja LR, mažina odos paraudimą ir fotosenėjimo riziką.
Be to, tam tikri augaliniai ekstraktai taip pat gali papildyti cheminių apsauginių saulės filtrų poveikį: likochalkonas-A slopina uždegimą ir mažina paraudimą; polifenoliai neutralizuoja LR ir UVA poveikį, slopina kolageno irimą; resveratrolis pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir elastino bei kolageno regeneracija; flavonoidai (genisteinas, silimarinas, ekvolis) slopina LR poveikį.
