– Julija, kada moteris turi sau ištarti: stop, tau nebetinka marškinėliai su mikimauzais?
– Tikra nesąmonė sulaukus 45-erių pradėti galvoti – o kaip man dabar rengtis ir virsti teta. Kiekvieną savo rūbą kuriu galvodama, kad amžius ir dydis negali turėti jokios įtakos stiliui. Juk stiliaus pojūtis priklauso nuo vidinės pasaulėžiūros ir tik tai lemia, ką sau tebeleidi, o ko – nebe.
Jokių taisyklių nėra. Šiuo atveju galime prisiminti garsųjį režisierės Linos Plioplytės filmą „Amžinai stilingos“ apie brandžias amerikietes, kurių ekstravagancija nėra pavaldi laikui.
Kada žmogus yra pasenęs? Tada, kai jis liaujasi žaisti žaidimus. Stiliaus kūrimas, įdomių dalykų paieška – vienas žaidimų. Kai žmogus nustoja tuo domėtis, tikriausiai tuo pat metu liaujasi domėtis ir viskuo kitu gyvenime.
– Minėtą filmą pasižiūrėjusi ne vilnietė, o tarkime, marijampolietė veikiausiai ištars: „Ai, tos moterys Niujorke – visai kitokios, „pričiuožusios“. O ką man pasakys Onutė iš 6 buto, jei išeisiu su priklijuotomis kaštoninėmis blakstienomis ar mėlynai lakuotais nagais?“ Lietuvoje moterys vis dar nedrįsta realizuoti saviraiškos, nes...
– ...Ką žmonės pasakys? Tai kada ta mūsų visuomenė taps demokratiška, jeigu jos nepakeis atsirandantys pavyzdžiai, kai skirtingos pasaulėžiūros žmonės rengiasi skirtingai, turi nevienodus grožio idealus ir niekas dėl to nesipyksta? Liaukimės spoksoti vieni į kitus arba žiūrėkime žavėdamiesi!
– Protestuojate prieš brandžių moterų klausimą: „Ar mano amžiuje tinka sijonas iki kelių, ar mano amžiuje dar galima šokti į džinsus?“
– Žinoma, kad viską galima, tik reikia teisingai suderinti proporcijas, kad apranga žmogų lieknintų, patemptų, kad jis atrodytų elegantiškai. Mada siūlo tiek daug visokių variantų – tereikia pasidomėti. Taip, yra oficialioji mada: vapsvos liemuo, statūs pečiai, mažos krūtys, labai ilgos kojos ir nėra užpakalio.
Bet egzistuoja ir neoficialioji mada, kuri siūlo daugybę kitų labai stilingos aprangos versijų. Ji yra ne mažiau galinga. Suvienodėjimas – mažos šalies problema, bet kuo labiau mes sieksime tapti kosmopolitiški, tuo greičiau išsiskirsime vieni iš kitų.
Suvienodėjimas – mažos šalies problema, bet kuo labiau mes sieksime tapti kosmopolitiški, tuo greičiau išsiskirsime vieni iš kitų.
Dabar aktuali diskusija su lozungais „saugokime lietuvybę, neįsileiskime kitų, svetimų, saugokime kalbą“. Bet kas iš to? Jei mes dėl per didelio atsargumo pavirsime Europos pigmėjų tautele, kuri gyvena miške, rezervate, apsikarsčiusi spygliuotomis vielomis, ar tai bus progresas?
Taip pat skaitykite: Patarimai apkūnioms moterims: kaip atrodyti stilingai per karščius
– Kalbant apie skirtingas tautas ir dydžių lentelę: ar lietuvė yra visai kitokia nei olandė ar prancūzė?
– Ne, lietuvė nėra kitokia nei olandė arba švedė, kaip tik labai panaši. Tačiau ji yra visiškai kitokia nei prancūzė ar juo labiau – italė. Mes esame šiaurės europiečiai, kurie nuo savo pieno produktų, gryno oro ir šalčio yra aukštesni, stambesnių kaulų. Tokie yra ir danai, islandai, norvegai, latviai.
O pietų europiečiai – mažesni, smulkesnių kaulų, kitoks pasiskirstymas tarp jų klubų, liemens ir krūtinės. Todėl tas pats drabužis, pirktas pasaulinio tinklo parduotuvėse, gali visiškai kitaip atrodyti, dėvimas portugalės ir lietuvės.
– Jūsų kuriami drabužiai atrodo universalūs: jie tinka ir Dailės akademijos studentei, ir vyresnei moteriai, nes yra lengvai plevenantys, be radikalaus įlieminimo, griežtos klasikos. Ar tai atėjo savaime, ar tyčia kuriate moteriai, kuri nenori įstrigti drabužyje?
– Aš tarp rūbo ir kūno dar palieku vietos sielai. (Juokiasi.) Čia ne mano žodžiai – leisiu sau pacituoti garsų dizainerį Yohji Yamamoto. Jei tau reikia siauro liemens, prašau, yra diržas. Jeigu reikia trumpo sijono, bet nesi tikra dėl savo kojų, yra tamprės. Jas gali dėvėti su trumpa tunika, gali sluoksniuoti drabužius, išradingai miksuoti.
Be to, pats prekės ženklas „Julia Janus“ yra šiek tiek „undergroundinis“, turintis tam tikro pasipriešinimo oficialiai madai, brukamam bendriniam grožio idealui. Aš mėgstu aštresnį marginimą, kartu – asketišką turinį. Mūsų kolekcijoje nėra labai ryškių spalvų, bet tai dėl to, kad siejame save su Baltijos gamta. Visa tai susipina į stiprų identitetą, kuris yra kitoks ir traukia žmones, nes labai dažnai – čia jau ne apie amžių kalbant, o apie pritaikomumą – tuos pačius dalykus sėkmingai apsirengia ir mama, ir jos jau suaugusi dukra.
Taip pat skaitykite: Stiliaus patarimai, kaip dėvėti į madą sugrįžtančias sijonkelnes
Negalėčiau įvardyti vienos savo klientės, mes matome tris moteris. Jauniausia iš jų – kūrybinga asmenybė, perkopusi 25 metų amžių, ji yra laisvas žmogus, studijuoja, galbūt dalį savo laiko dirba laisvai samdomą darbą.
Antroji moteris yra per 30 metų, jauna specialistė, savo dalyko ekspertė. Trečioji, vyriausia, perkopusi 45 metų amžiaus ribą. Tai yra moteris, jau užauginusi savo vaikus ir atrandanti gyvenimo džiaugsmą iš naujo.
