Dizaineris Kęstutis Lekeckas besiruošiantiems į teatrą pataria aprangoje išlaikyti šventinę dvasią.
– Kokias žiūrovų aprangos tendencijas pastebite Lietuvos teatruose?
– Man neteko atlikti išsamios teatro žiūrovų analizės, bet iš to, kiek pačiam tenka lankytis teatre, galiu pasakyti, kad publika – labai spalvinga. Dalis žmonių laikosi tradicinės aprangos nuostatos, dalis, atrodo, užėję atsitiktinai lyg po sporto varžybų ar pasivaikščiojimo.
– Atrodytų, žiūrovai turėtų vadovautis nuostata, kad einant į teatrą, ypač dramos ir operos, reikėtų pasirinkti proginę aprangą?
– Bet kuriuo atveju pasirenkant aprangą labiausiai reikia atsižvelgti į du dalykus: aplinką ir įvykį (į kurį einama). Šiuo atveju puošniausia aplinka dažniausiai pasižymi operos teatrai, nors nenusileidžia ir dramos teatrai. Kitas svarbus dalykas, kokio spektaklio einame žiūrėti, ar tai premjera (šventinis pristatymas), ar eilinis spektaklis.
Laisvėjant ir liberalėjant aprangos reikalavimams nemanau, kad teatrui tinka tik klasikinis juodas kostiumas ir tamsi kokteilinė suknelė, nes svarbiausia aprangoje išlaikyti šventinę dvasią.
Tobulai teatrui tinkantis aprangos kodas yra „A5“ (after five), tačiau, jeigu žiūrovo vietos nėra labai prestižinės ar spektaklio aplinka nėra įpareigojanti, puikiai tiks ir „dressy casual“ ar „smart casual" (puošnus kasdienis) stiliai.
– Galbūt teatro vidaus taisyklėse derėtų nurodyti ir aprangos kodą, skirtą tam tikram renginiui, progai ir panašiai?
– Teatro taisykles tikriausiai nelabai daug kas skaito, bet jeigu ant bilieto ar pakvietimo būtų nurodytas rekomenduojamas aprangos kodas, manau, visiems besiruošiantiems į teatrą tai galėtų būti puiki pagalba. O manantiems, kad drabužis nesvarbus, tai būtų priminimas, jog juo išreiškiama pagarba institucijai, kurioje lankomasi bei asmenims, pas kuriuos einama.
Aprangos kodai interpretuojami įvairiai, todėl net liberalus jaunimas ras išeitį, kaip nurodytus aprangos kodus pritaikyti sau.
– Neretai spektakliai rodomi netradicinėse erdvėse, netgi apleistose. Kaip elgtis tokiu atveju?
– Jei spektaklis vyksta netradicinėse erdvėse (bute, garaže, galerijoje ir t.t.) reikia atsižvelgti, kokia apranga labiausiai derėtų toje aplinkoje. Dabar labai madingi kontrastiniai deriniai visose srityse. Pavyzdžiui, jei spektaklis modernus ir vyksta netradicinėje erdvėje, be abejo, galima rinktis mažiau puošnią aprangą. Bet man atrodo, kad tokiu atveju puikiai tinka madingi deriniai, kurie gali atrodyti ir ganėtinai puošniai.
Jei spektaklis modernus ir vyksta netradicinėje erdvėje, galima rinktis mažiau puošnią aprangą.
Dažnai ir mados kūrėjai, pasirinkdami fotosesijų vietas, nevengia kontrastų – vakarinę aprangą pristato apleistuose pastatuose, netgi šiukšlynuose, todėl ir su vakarine eilute nebūtinai bus prašauta, ypač, jeigu tai spektaklio premjera.
Dizainerio patarimai: rekomendacijos vyrams ir moterims
Pagrindinis patarimas – rinktis klasikinius arba klasikai artimus derinius. Vengti ryškių margintų variantų, „neperlenkti lazdos“ su papuošalais ir seksualumo demonstravimu, nesirinkti specializuotų drabužių (sporto, laisvalaikio ir t.t.). Jeigu kuriamas puošnus kasdienis įvaizdis, pavyzdžiui, švarkas ar palaidinė derinama su džinsais, nepatartina rinktis iššaukiančių džinsų: plėšytų ar ryškių spalvų. Būtų tobula, kad derinyje puošnus + kasdienis dominuotų puošnioji dalis.
Vaikų apranga
Vaikų apranga iš esmės skiriasi nuo suaugusiųjų – vaikams svarbiausia patogumas ir žaismingas patrauklumas, todėl išleidžiant vaikus į teatrą, aprangai galima skirti šiek tiek mažiau dėmesio. Puikiausiai tiktų tai, kas tinka mokyklai. Panašiai galima vaikus aprengti vedantis į šeimos spektaklius, tačiau, jeigu vaikai eina kartu su suaugusiais, reikėtų išlaikyti panašų puošnumo lygį visai šeimai. Be abejo, pravartu ugdyti vaiko skonį, paaiškinti, nuo ko priklauso aprangos pasirinkimas.
Moterų skrybėlės. Elegancija ar vaizdo blokatorius sėdinčiam už nugaros?
Skrybėlės šiandien dažniausiai dėvimos oficialiuose renginiuose arba ieškant įsimintinų ir išskirtinių įvaizdžių. Rūbinėje galima palikti skrybėlę ar kepurę, kuri dėvima kaip viršutinis drabužis (dėl šilumos), tačiau, jei tai išskirtinio įvaizdžio elementas, tikrai nėra galimybės tokių aksesuarų palikti rūbinėje, todėl pasirenkant skrybėlę teatrui, reikia gerai pagalvoti, ar tai tikrai tinkamiausias aksesuaras.
Lauko avalynė. Persiauti ar ne?
Avalynė – įvaizdžio dalis, todėl ji turi harmoningai derėti su visa pasirinkta apranga. Jeigu žiūrovas teatrui renkasi klasikinę (kad ir vasarišką) eilutę, jam natūraliai nekils noro eiti su paplūdimio šlepetėmis.
Jeigu žiūrovas pasirenka ne patį tinkamiausią aprangos variantą akivaizdu, kad bus bėdos ir su avalyne. Vasarą atviros basutės gali puikiai derėti su lengvo audinio suknele ar kostiumėliu – nemanau, kad galima rinktis tik uždarą avalynę – svarbiausia visų aprangos elementų tarpusavio darna. Nemanau, kad reikia persiauti batelius teatre žiemą, tiesiog derėtų pasirinkti tinkamo stiliaus avalynę, kuri nerezonuotų su apranga dėvima po paltu.
Apranga karštuoju metų laiku: šortai ir mini sijonai?
Karštomis pavasario, vasaros dienomis tobulas pluoštas yra linas. Jis ir vėsina kūną, ir apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Šių audinių asortimentas platus ir artimas klasikiniam kostiumui. Visada galima rasti optimalių sprendimų, kurie derėtų su teatro aplinka ir vasarišku oru. Manau trumpas sijonas šiais laikais tikrai nieko nestebina ir gali būti tinkamas įvairiai aplinkai. Šiuo atveju daug svarbesnis drabužio stilius, – jis turėtų būti nevulgarus ir ne per daug vasariškas. O štai šortai, polo ar T formos marškinėliai tegul lieka laisvalaikiui, nesusijusiam su teatru.
Pasirenkant aprangą reikia atsižvelgti:
– į renginio vietą, aplinką;
– į spektaklio tipą, progą ir laiką;
– į savo vietą salėje.
