Dabar Agnės rengiamos spintų revizijos išaugusios į tikrų tikriausius renginius, kurių dalyvės dėl norimo rūbo varžosi lyg kokiame aukcione. „Būna net ir eilės: viena pasiima, o kita sako: „Jeigu tau netiks, tada aš norėsiu“, – juokiasi tautietė.
Pardavinėti drabužių neturėjo kantrybės
Kaip portalui 15min pasakoja Agnė, spintų revizijas ji Kaune organizuoja jau 8-erius metus. Tokia idėja moteriai gimė su vyru pagyvenus Anglijoje. Ten ji dirbo bendrovėje, kuri internete prekiauja drabužiais. Specialių išpardavimų, skirtų šios įmonės darbuotojams, metu lietuvė rūbų galėdavo įsigyti labai pigiai.
„Ateini, didžiulis angaras, sukabinti drabužiai, kainos – nuo 50 centų. Mes tiesiog pamesdavome galvą. Pirkdavome viską ir dar siųsdavome į Lietuvą“, – prisimena Agnė ir priduria, kad į šiuos išpardavimus vesdavosi ir savo drauges.
Grįžusi gyventi į gimtinę, moteris suprato, jog drabužių turi išties labai daug. Netrukus jai gimė dukra, keitėsi ir kūno formos, ir stilius, todėl nemažai daliai rūbų Agnė panoro surasti naujus namus.
„Pardavinėti aš neturėjau nei laiko, nei noro, nei kantrybės. Turėjau kaimynę, tad kai ji kažkada užėjo į svečius, paklausiau jos: „Gal tu nori pasižiūrėti drabužių, turiu atidėjusi krūvą?“ Po to kita draugė atvažiavo. Taip ir prasidėjo spintų revizijos“, – atskleidžia pašnekovė.
Pamažu Agnė ėmė siūlyti savo draugėms susitikti, susinešti drabužių, kurių joms nereikia, ir jais prie kavos puodelio apsimainyti. Iš pradžių šiuos susitikimus Agnė organizuodavo tiesiog savo namuose. Tačiau labai greitai žinia apie spintų revizijas pasklido ir teko ieškoti didesnių erdvių. „Pas mane jau nebetelpame“, – juokiasi moteris.
Atnešti galima ne bet kokius drabužius
Renginius, kurių metų mainomasi drabužiais, šiuo metu Agnė organizuoja kartu su platforma „Giver Tag“. Kaune jie vyksta kelis kartus per metus, dažniausiai – besikeičiant sezonams. Tikslaus grafiko, kada susibėgs, moterys neturi suplanavusios – tiesiog susirašo „Facebook“ grupėje ir išsirenka sau patogų laiką. Anot Agnės, vieną kartą drabužiais apsikeisti susirinko net 30-imt jų.
„Susinešame drabužius, vedėja ištraukia vieną, rodo, o mes kaip turguje rėkiame „Man, man, man!“ Pasibaigus revizijai, visos toje pačioje vietoje matuojamės. Jeigu vienai netiko, duodame kitai. Būna net ir eilės: viena pasiima, pavyzdžiui, švarkelį, o kita sako: „Jeigu tau netiks, tada aš norėsiu“, – pasakoja pašnekovė.
Tiesa, bet kokių rūbų, kuriais norėtų atsikratyti, moterys į šiuos susitikimus negali sunešti. Yra nustatytos kelios esminės taisyklės.
„Drabužiai turi būti geros kokybės, nesuplyšę, visiškai nenudėvėti. Jei pamatome, kad drabužis įplyšęs arba iširęs, išmetame jį į tekstilės konteinerį. Be to, turime tokią tradiciją, kad visus drabužius, kurie lieka, aukojame, pavyzdžiui, „Caritui“. Tai toks gražus gestas, nes tie drabužiai dar kam nors pasitarnauja“, – aiškina Agnė.
Tautietė džiaugiasi, jog laikui bėgant apie tvarią madą susimąsto vis daugiau žmonių. „Tiek daug yra to išmetamo turinio. Teršiame savo mielą gimtąją Žemę“, – tikina ji. Tiesa, Agnės manymu, susibėgti į jos organizuojamas drabužių mainytuves moteris traukia ne tik noras pagelbėti aplinkai.
Susinešame drabužius, vedėja ištraukia vieną, rodo, o mes kaip turguje rėkiame „Man, man, man!“
„Susitikimų metu labai linksma. Mes dar ir užkandžių atsinešame, būna toks moteriškas susibūrimas, kalbame apie įvairiausius dalykus, ne tik rūbus. Tai ne tik tvaru, ne tik taupu – tai yra ir smagu“, – džiaugiasi kaunietė.
Mainytuvės suteikia progą paeksperimentuoti
Kaip atskleidžia spintos revizijų sumanytoja, dėvėti drabužiai sudaro bene 90 proc. jos garderobo. Bet ne dėl to, jog naujų rūbų negalėtų įpirkti. „Man taip tiesiog įdomiau, aš kuriu savitą stilių ir žinau, kad pusė miesto nevaikščios apsirengę vienodai“, – teigia ji.
Per 8-erius metus, kuomet organizuoja drabužių mainytuves, Agnė atrado daugybę įspūdingų rūbų bei aksesuarų, kurie tapo neatsiejama jos aprangos dalimi. Vienas įsimintiniausių iš jų – pilnas kostiumo komplektas, dėl kurio yra sulaukusi be galo daug komplimentų.
„Galiu varijuoti apsirengimą tiek su kelnėmis, tiek su švarku. Manau, dar tikrai ilgai jį nešiosiu“, – šypsosi moteris.
Nors Agnė jaučiasi jau suradusi tikrąjį savo stilių, drabužių mainytuvės jai suteikia progą ir šiek tiek paeksperimentuoti su drabužiais, kurių įprastai nenešiotų.
„Praėjusį sykį pirmą kartą gyvenime pasiėmiau raudoną drabužį. Nepatinka man ta raudona, bet, galvojau, pabandysiu. Smagiausia, kad už tai nereikia mokėti. Būna tikrai, kad pasiimi tokių drabužių, kurių gal ir nenešiosi, bet visą laiką gali juos grąžinti“, – sako pašnekovė.
Kaunietė džiaugiasi, jog drabužių mainytuvės ne tik praturtino jos pačios spintą, bet ir suteikė progą džiaugsmu, kurį jai atnešė vienas ar kitas drabužis, pasidalinti su kitomis moterimis.
„Kas man nebemiela, nebegražu, draugės atranda kaip naują savo įvaizdžio detalę. Lygiai taip pat mergina atiduoda kokį nors daiktą, sako: „Man taip atsibodo jis“, o man jis būna kaip naujausias perliukas“, – tikina Agnė.