Nei lietuviška, nei natūrali ir tikrai ne gydomoji
Pagrindinis klausimas, kylantis vartotojui, yra: kaip būti tikram, kad produkcija, kurią perku, iš tiesų yra tokia, kaip jos gamintojai save pozicionuoja – t. y., kad ji išties natūrali ar ekologiška? Pats patikimiausias variantas, pasak įmonės „Ekoagra“ III sertifikavimo skyriaus vadovės Redos Butkevičiūtės, yra sertifikatas.
Ekologiška kosmetika yra ta, kurią sudaro ne mažiau nei 95 proc. ekologiškų sudedamųjų dalių, o likę 5 proc. yra natūralūs ingredientai.
„Sertifikuotas produktas yra patikimas, niekam nekeliantis klausimų dėl savo kokybės, sudėties ir turintis savo konkurencingumą“, – sakė ji per penktadienį vykusią spaudos konferenciją. Ir priminė, kad ekologiška kosmetika yra ta, kurią sudaro ne mažiau nei 95 proc. ekologiškų sudedamųjų dalių, o likę 5 proc. yra natūralūs ingredientai.
Jos nuomone, Lietuvoje atsiranda vis daugiau sąžiningų gamintojų, tinkamai pristatančių savo produkciją. Tačiau vis dar yra tų, kurie savo produkciją teikia kaip lietuvišką ir natūralią, o dažnai nei lietuviškumo, nei natūralumo joje nėra.
„Gamintojai rašo, kad produkcija natūrali, bet natūrali būna tik viena sudedamoji jos dalis. Teigia, kad ji lietuviška, tačiau atidžiau pažiūrėjus, gaminio žaliavos – iš viso pasaulio“, – sakė praėjusių metų gruodį pirmąja įmone Lietuvoje, gavusia prestižinį aukščiausius Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį CCPB ekologijos sertifikatą, tapusio ekologinio ūkio „Mėta“ vienas įkūrėjų Mindaugas Vyskupaitis.
Įmonės benraįkūrėja Gražina Vyskupaitienė pridūrė, kad dar blogiau, kai žmonės klaidinami ne tik dėl natūralumo, ekologiškumo, bet ir gaminio gydomųjų savybių: „Pagal teisinius aktus jokių gydomųjų savybių, kalbant apie kosmetikos produktus, negalima teikti.“
Pagal teisinius aktus jokių gydomųjų savybių, kalbant apie kosmetikos produktus, negalima teikti.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, viskas vyksta tokiu principu, M.Vyskupaitis sakė: „Mums nuo pat pradžių, kai pradėjome gaminti, siūlė atvežti jau gatavus produktus, mes tik galėtume sumaišyti, uždėti savo įmonės ženkliuką ir pavadinti jį savo gaminiu. Pabandėme keletą variantų ir supratome, kad negauname to, ko mums reikia. Kadangi gaminame ir maisto produktus, puikus pavyzdys buvo mūsų morkiniai saldainiai – mums atvežė tyres ir sakė: kam jums vargti ir auginti savo morkas, moliūgus? Imkite tai.
Pabandėme siūlomą žaliavą ir supratome, kad nieko gero iš to neišeis, tas produktas buvo visiškai niekinis. Tas pats galioja ir kosmetikai, juk natūralumas, ekologiškumas reiškia ir tai, kad produktas turi gana trumpą galiojimo laiką, nes jame nėra agresyvių konservantų, kurie jį gerokai prailgintų“, – aiškino M.Vyskupaitis.
Nevertiname to, ką turime
Vyskupaičiai, gamindami savo produkciją, taiko „trumposios grandinės“ koncepciją – tai reiškia, kad maisto ir kūno priežiūros produktai yra gaminami iš minimalaus kiekio ingredientų, be jokio papildomo žaliavų perdirbimo ir frakcionavimo. Vyskupaičių teigimu, būtent „trumposios grandinės“ principais paremta gamyba yra ne tik raktas į sėkmę siekiant ekologinių sertifikatų, bet ir būdas Lietuvai pasiūlyti ką nors visiškai nauja ir unikalaus pasauliui.
„Augalas turi daug vertingų medžiagų: saponinų, vitaminų ir pan. Labai dažnai gamintojams reikia tik vienos kurios nors dalies: to augalo kvapo, spalvos, vitaminų ir pan. Tada tiekėjas tą augalą išskirto dalimis ir išdalija visoms įmonėms pagal tai, ko joms reikia. Gamintojas gauna, tarkime, kremo bazę, tada ieško, iš kur gauti kvapo, iš kur kitų reikiamų medžiagų. Ir atrodo, kad gimsta puikus produktas. O juk visa tai galėtum gauti iš vieno to paties augalo, tačiau tai yra labai brangu. Todėl daugelis renkasi greitesnį ir patogesnį kelią, tik paskui trūkstamas medžiagas tenka gauti iš kur nors kitur, o jos gali būti ir sintetinės“, – dėstė pašnekovas.
Paprastas pavyzdys – molis kosmetikoje. Dėl kažkokių priežasčių visi žavisi egzotiškai skambančiu variantu: Maroko molis, prancūziškas molis ir pan. Ir kuo jis geresnis už tą, kurio galime išsikasti savo šalyje, ir dar paties įvairiausio, ir jį naudoti?
M.Vyskupaičio teigimu, lietuviška ekologiška kosmetika galėtų garsinti Lietuvos vardą pasaulyje tada, kai jos visų pirma bus rinkoje ir kai patys pradėsime vertinti tai, ką turime.
„Nuvažiavę į Japoniją parsivežame sušius ir sakome, kad tai yra vau. Kodėl japonas, atvykęs į Lietuvą, neparsiveža mūsų lietuviškos kosmetikos? Todėl, kad jos negaminame. Užtat ir sakau, kad laikas pradėti gerbti save, savo aplinką, kalbą, valstybę, tada mus pradės vertinti ir kiti.
Paprastas pavyzdys – molis kosmetikoje. Dėl kažkokių priežasčių visi žavisi egzotiškai skambančiu variantu: Maroko molis, prancūziškas molis ir pan. Ir kuo jis geresnis už tą, kurio galime išsikasti savo šalyje, ir dar paties įvairiausio, ir jį naudoti?“ – retoriškai klausė M.Vyskupaitis.
Kodėl svarbu sertifikuoti?
Ekologiškos produkcijos platintojas Didžiojoje Britanijoje Vidas Cooling teigė, kad gaminti natūralius, ekologiškus kosmetikos produktus ir juos sertifikuoti yra svarbu.
„Pirmiausia, ne visi natūralūs produktai gali būti sertifikuoti kaip ekologiški produktai. Teisę būti sertifikuojami turi tik tie natūralūs produktai, kurių gamyboje naudojamos žaliavos, užaugintos ekologiškomis sąlygomis, nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų, sintetinių trąšų ir kitų cheminių preparatų.
Antra, atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie nori gyventi sveikiau, renkasi natūralius, ekologiškus produktus, nes jiems svarbu ne tik tai, ką jie naudoja, bet ir kokioje aplinkoje jie gyvena. Tokius produktus besirenkantys žmonės žino, kad juose yra daugiau antioksidantų, jų sudėtyje yra biologiškai skaidomų ingredientų, naudojamos perdirbamos pakuotės ir t. t.
Tokie pirkėjai prisideda prie gamtos ir gyvūnijos apsaugos. Iš savo praktikos žinau, kad jiems svarbu, ar produktas nebuvo bandomas su gyvūnais ir ar jame nėra plastmasinių mikrodetalių. Nuplaudami kosmetikos produktus, kurie nėra ekologiški, teršiame ir aplinką: ne tik dirvožemį, bet ir vandenynus, o tai daro didelę žalą visai aplinkai“, – aiškino V.Cooling.
Yra ir kita šio žaidimo pusė. Gauti sertifikatą kainuoja ir labai nemažai. Ne tik pinigų, bet ir pastangų. Daugelis įmonių tiesiog žaidžia reklama, parašydami ant pakuotės, kad „kremas su natūraliais aliejais“, o mažiau išmanantiems to ir pakanka. Tad vienas patarimų, nuskambėjęs iš V.Cooling lūpų, – patiems vartotojams atidžiau rinktis produkciją, skaityti gaminio sudėtį, domėtis, ar gamintojas yra sertifikuotas.
Pateikiame sudedamąsias dalis, kurių derėtų vengti kosmetikos produktuose
Dekoratyvinė kosmetika:
- Sintetiniai kvapai: Galaxolide (HHBC), Tonalide (AHTN);
- Parabenai: Methylparaben, Ethylparaben, Propylparaben, Butylparaben;
- Etanolaminai: Triethanolamine (TEA), Monoethanolamine (MEA).
Dantų pasta:
- Saugokitės: Triclosan.
Kvepalai:
- Saugokitės: Diethyl phthalate;
- Sintetiniai kvapai: Galaxolide (HHBC), Tonalide (AHTN), ketonas;
- Dezodorantai ir antiperspirantai: Triclosan, aliuminio druskos.
Plaukų lakas:
- Saugokitės: Diethyl phthalate.
Plaukų dažai:
- Saugokitės: Hydroquinone.
Šampūnas ir kūno prausikliai:
- Siloksanai: Octamethyl-cyclotetrasiloxane;
- Etanolaminai: Triethanolamine (TEA), Monoethanolamine (MEA);
Lūpų dažai:
- Saugokitės: Butylated hydroxytoluene (BHT).
Nagų lakas:
- Saugokitės: Diethyl phthalate, Hydroquinone, Formaldehyde.
Kremai:
- Saugokitės: Butylated hydroxytoluene (BHT), Formaldehyde;
- Parabenų: Methylparaben, Ethylparaben, Propylparaben, Butylparaben;
- Siloksanų: Octamethyl-cyclotetrasiloxane;
- Etanolaminų: Triethanolamine (TEA), Monoethanolamine (MEA);
- UV filtrų: Benzophenone; Ethylhexyl methoxycinnamate, Octinoxate.
Muilas:
- Saugokitės: Triclosan;
- Etanolaminų: Triethanolamine (TEA), Monoethanolamine (MEA).
Medžiagos šaltinis: „Breast Cancer UK“
