Kauno senamiestyje esančioje parduotuvėje „Dusk“ (liet. sutemos) Gabrielė ir Linas praleidžia daugiausiai laiko. Čia sukasi jų dienos ir kartais – vakarai. Tiesa, veiklos, matyt, dar negalima vadinti verslu, o labiau – gyvenimo būdu.
Požiūris pasikeitė išvykus ir Lietuvos
Tvarumu, darniu vartojimu kauniečiai susidėmėjo prieš porą metų – tada, kai patys gyveno Anglijoje ir Vokietijoje.
„Tada viskas ir pasikeitė. Iš Lietuvos buvome išvažiavę metus laiko, ir tas išvažiavimas mums patiems – kaip asmenybėms – labai daug davė. Visų pirma, pasikeitė požiūris“, – kalbėjo Gabrielė.
Seniau Gabrielė užsiėmė žirgais, buvo jų trenerė. Šia veikla ji sudomino ir Liną. Abu jie savo gyvenimą siejo su žirgais.
„Kai gyvenome Berlyne, pamatėme, kad yra labai daug pasirinkimų. Pavyzdžiui, nueini į prekybos centrą ir matai didžiausias lentynas veganiškų dalykų, vaikštai po miestą – apstu tvarios mados parduotuvėlių. Ir visko tiek daug.
Grįžome čia, praėjo mėnuo, kitas, ir pamatėme, kad pas mus nieko tokio nėra. Arba galimybės labai ribotos. Atsiranda tik po truputį prekybos centruose veganams skyrelių“, – kalbėjo Linas.
Veiklą pradėjo nuo batų
Tiek Gabrielė, tiek Linas sako nesantys kraštutinumų žmonės. Jie nėra veganai, nors tvaraus vartojimo filosofija yra artima veganizmui.
„Mes – kažkur per vidurį. Labiau žvelgiame į tvarumą, stengiamės keisti tai, ką galim keisti.
Be to, kai nueini į parduotuvę ir matai, kad kad yra alternatyva, kodėl nepabandžius alternatyvos?“ – kalbėjo pora.
Gabrielė sako, kad ją, gyvenat užsienyje, sužavėjo galimybės rinktis, nes perdirbtų, tvarių daiktų yra labai daug.
Savo veiklą grįžę į Lietuvą Gabrielė ir Linas pradėjo po truputį. Visų pirma, iš Berlyno jie atsivežė batus, kurie buvo pagaminti iš veganiškos odos, taip pat sudėtyje – perdirbtas plastikas ir popierius.
„Mes patys juos įsigijome. Negalėjome pro juos praeiti. Jie visiškai išsiskiria iš kitų. Yra spalvingi, gražūs. Net tos pačios poros batai skiriasi vienas nuo kito. Vienas toks, o kitas kitoks“, – pasakojo Gabrielė.
Drabužius siuva ir patys
Po batų sekė drabužiai. Juos sutuoktiniai ėmė siūti patys, pradėjo bendradarbiauti su kitomis Europos įmonėmis.
Nuo sausio, sako pašnekovai, būtent drabužiams skirs dar daugiau dėmesio. Tačiau su jais yra gerokai sunkiau, nei su batais.
„Tarkime, batai yra perdirbami iš įvairiausių dalykų. Net iš kramtomosios gumos. Švedijoje buvo toks projektas, nes pas juos nuo kramtomos gumos yra didelis užterštumas. Švedai padarė vietas, kur galima kramtomąją gumą išmesti, o iš tų išmestų gumų gamino batus.
O su drabužiais kitaip. Lietuvoje yra labai sunku gauti organinių arba perdirbtų audinių.
Labai sudėtinga surasti patį audinį, kad medvilnė būtų tinkamai užauginta arba perdirbta. Drabužis turi būti iš organinės, sertifikuotos medvilnės“, – pasakojo Gabrielė.
Kalbėdama apie medvilnės skirtumus pašnekovė pasakojo, kad auginant organinę medvilnę nereikia tiek daug vandens, tiek chemikalų.
„Gaminant ir apdorojant paprastą medvilnę naudojama apie 2000 skirtingų chemikalų, ir tik 12 iš jų yra patvirtinti, sertifikuoti. Tad perkant drabužius reikia labai atsargiai žiūrėti, ką mes perkam. Juk tuos chemikalus mes dėvim, jie liečiasi su mūsų oda“, – pasakojo Gabrielė.
Drabužius siuva ir Linas, ir Gabrielė. Linas yra atsakingas už vidines siūles, o Gabrielė – už išorines.
Vienas iš populiariausių poros sukurtų drabužių – marškinėliai ir džemperiai su užrašu „Pasibučiuojam“.
Dėmesys – ir į siuvėjų atlyginimus
Įvairių partnerysčių su nišiniais gamintojais, nedideliais verslais arba „smagiais dizainais“ pora ieško nuolat ir tą ketina daryti ir toliau. Kauniečiai bendradarbiauja ir su keliais Lietuvos kūrėjais.
Kurį laiką Gabrielė ir Linas dalį drabužių pirko iš Lenkijos gamintojų – dviejų seserų, kurios sukūrė savo verslą.
Kalbėdami apie žinomus prekės ženklus, Gabrielė ir Linas teigė, jog dažniausiai tokie drabužiai siuvami trečiose šalyse, išnaudojant moteris ir vaikus, mokant jiems labai nedidelius atlyginimus.
„Pavyzdžiui, tos lenkės merginos pačios yra kilusios iš vargingos šeimos, užaugusios sunkiai besiverčiančioje šeimoje. Jos pradėjo savo verslą perparduodamos savo drabužius, kol galiausiai jų verslas išaugo į visai nemažą verslą Lenkijoje“, – pasakojo sutuoktiniai.
Atradimas – kuprinės iš oro pagalvių
Dar vienas kauniečių atradimas – Vokietijoje dviejų bičiulių gaminamos kuprinės, kurios yra viena iš išskirtinių prekių Gabrielės ir Lino parduotuvėje.
„Jos yra labai fainas mūsų atradimas, o kuprines gamina Vokietijoje. Jas siuva vaikinukai, kurie šį projektą pradėjo tiesiog baigdami universitetą ir ieškodami, ką galėtų padaryti, pergaminti, perdaryti. Kuprinės buvo jų baigiamasis darbas, kuris išaugo į verslą“, – pasakojo Gabrielė ir Linas.
Pačios oro pagalvės yra imamos ne iš automobilių sąvartynų, kur atsiduria po avarijų, nes tai jas perkantiems žmonėms keltų blogas asociacijas.
„Todėl kuprines jie ima iš gamintojų, iš testuotojų, kur gaunami brokuoti gaminiai, kurie būtų išmetami“, – sakė Linas.
„Ši medžiaga sukurta tam, kad atlaikytų ekstremalias sąlygas, tai – amžina medžiaga. Nugarėlė yra iš diržų, o užsegimas – tas, kuris naudojamas automobiliuose segantis saugos diržą“, – antrino Gabrielė.
Kojinės atkeliauja iš Amerikos
Bemaž kiekvienas daiktas, esantis parduotuvėje, turi savo istoriją, transliuoja vis kitą žinutę.
Pavyzdžiui, pieštukas, kurį „surašius“ kitu galu galima pasodinti į žemę, ir jo išaugs čiobrelis ar saulėgrąža, popieriniai ir augalų sėklomis prisotinti knygų skirtukai, dailaus dizaino žvakės, kurios yra senuose vyno buteliuose, piniginės, kurios yra pagamintos iš statybinio popieriaus.
Parduotuvėje esančios kojinės irgi turi savo žinutę – dalis pinigų, gaunamų už JAV gaminamas kojines, keliauja pasaulinei organizacijai „Gydytojai be sienų“.
„Tai svarbu, nes gydytojai keliauja į trečiąsias pasaulio šalis, kur neatlygintinai gydo vaikus, – sakė Gabrielė ir Linas. – Kalbant ir apie kitas įmones, su kuriomis dirbame, tai – socialiai atsakingos įmonės“, – sakė pašnekovai.
„Kol kas mes dirbame dviese. Spėjame. Kai esi namuose, kuo greičiau norisi į darbą. Norisi ieškoti naujų idėjų, naujų gamintojų. Pavyzdžiui, mane labai sužavėjo gaminiai iš obuolių žievelių odos, iš to, kas lieka po spaudimo. Kiek visko pasaulyje dar yra!“ – sakė Gabrielė.
