Gydytoja V.Kurtinaitytė: kodėl gyvenimo trukmė ilgėja, bet kokybė prastėja, ir kaip tai pakeisti

Medicinos gydytoja Vytenė Kurtinaitytė sako, kad gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui didžiulę įtaką daro sveika gyvensena. Laiku pradėję taikyti tam tikrus principus galime tikėtis didžiulių pokyčių, kurie apima ir fizinę bei dvasinę savijautą, ir išvaizdą.
Gydytoja Vytenė Kurtinaitytė
Gydytoja Vytenė Kurtinaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Sveikata Savijauta

Šiuo metu Šveicarijoje dirbanti Vytenė papildomai studijuoja sveikatos mentorės specialybę (angl. health couch).

„Dirbdama gydytoja aš, kaip manau ir daugelis mano kolegų, turiu jausmą, jog pacientui galiu padėti diagnozuodama, paskirdama gydymą, tačiau pritrūksta laiko detaliai paaiškinti ir sveikos gyvensenos ypatumus. Vakarų medicina yra nuostabi, dėl jos gyvename ilgiau, tačiau niekas negali nuneigti holistinio požiūrio, sveikų gyvenimo įpročių svarbos.

Priešingai, mokslo pasaulis gręžiasi į tai su laiku vis labiau. Įsivaizduokite, kad žmogų ištiko miokardo infarktas. Vakarų medicina yra pajėgi išgelbėti daug žmonių, kuriuos ištiko ši būklė, tačiau kuris specialistas padės užkirsti kelią infarktui apskritai atsirasti arba pasikartoti? Tam mums labiau nei bet kada reikalingi sveikatos mentoriai. Gyvename ilgiau nei bet kada anksčiau, tačiau lėtinės ligos užima rekordiškai didelę mūsų gyvenimo dalį“, – teigia gydytoja V.Kurtinaitytė.

Gydytoja smalsauja, jei kiekvienas skaitytojas, kuris pats ar jo artimasis yra susidūrę su onkologine liga, arba širdies ir kraujagyslių ligomis, galėtų pakelti ranką, kaip atrodytų skaitančiųjų rankų miškas.

Į klausimą, kaip apibūdintų, kas gi pakelia visas gyvenimo sferas į aukštesnį lygį, V.Kurtinaitytė atsako trumpai: „Holistinis požiūris į žmogų ir gyvenimą.“

Medikė teigia, kad užklupus pandemijai ji daug konsultavo odos ar kraujagyslių susirgimus turinčius pacientus nuotoliniu būdu ir pastebėjo, kad tuomet daugiau laiko galėjo skirti klausimams apie gyvensenos įpročius, paieškoti, kur gali būti tikros sveikatos sutrikimo priežastis.

„Žinau, kad skyriau laiko nerti kur kas giliau į vieno paciento susirgimą: man buvo svarbi ne tik diagnozė ir gydymas, bet ir galima priežastis, kodėl vienas ar kitas susirgimas atsirado ir ką galima dėl to padaryti konkretaus paciento atveju. Rezultatais buvome patenkinti tiek aš, tiek pacientai! Supratau, kaip svarbu suvokti žmogų kaip visumą, turėti gilių žinių holistiniam požiūriui, todėl nusprendžiau kompetenciją gilinti geriausius reitingus pasaulyje turinčiame sveikatos mentorių institute Niujorke IIN (ang. Institute for Integrative Nutrition)“, – savo pasirinkimą aiškina medikė.

– Visi žinome, kad mityba yra itin svarbi sveikos gyvensenos dalis. Kas yra sveika mityba šiandieniame pasaulyje?

Sveikatos mentorius itin didelį dėmesį skiria mitybai, beje, bioindividualiai mitybai, kuomet atsisakoma žmonėms piršti nusistovėjusių tiesų tokių kaip „Viduržemio jūros dieta geriausia jums, o jums geriausia keto dieta“. Apie sveiką mitybą galėčiau kalbėti valandų valandas. Žinoma, egzistuoja mokslinės tiesos, kuriomis remiamasi. Beje, Viduržemio jūros dieta yra arčiausia paties sveikiausio varianto, ir ja remiasi tvirčiausia sveikos mitybos bazė. Tačiau nepamirškim, kad vienam braškė gal būti sveikatos šaltinis, kitam – ligos šaltinis.

Šiandien mokslas neria į itin įdomią sferą – nutrigenetiką, nutrigenomiką. Tyrinėjama, kaip kiekvieno genetika gali nulemti organizmo reakciją į skirtingus maisto produktus, kokioms lėtinėms ligoms turime polinkius. Dėl genetinių skirtumų vieno glikemijos ir insulino lygis kraujyje suvalgius minėtą braškę pakils staigiai iki ir aukštai, kito – vos vos. Tokiais itin giliais ir individualiais tyrimais pagrįstos ir populiariausios ilgaamžiškumo klinikos pasaulyje.

– Kas dar įeina į sveikos gyvensenos suvokimą?

– Be mitybos temos, labai daug dėmesio skiriama ir bioindividualiam fiziniam judėjimui. Vienam bėgiojimas gali tikti kuo puikiausiai, kitam – jokiu būdu bėgioti nerekomenduočiau. Daugelis žmonių vis dar nėra įsisąmoninę, kad jų lėtinių ligų atsiradimą ar eigą gali lemti ir stresas, socialiniai ryšiai, namų aplinka, tvarka, savirealizacija, o ką jau kalbėti apie artimų santykių svarbą. Esant nuodingiems santykiams artimiausioje aplinkoje išties organizmą galima susargdinti ne juokais: nuo uždegiminių žarnyno ar odos ligų iki sunkios depresijos ar mirtinai pavojingų kraujagyslių būklių.

Beje, netgi nestabilią finansinę padėtį, tikėtina, gali nulemti gilus emocinės sveikatos nestabilumas.

Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja Vytenė Kurtinaitytė
Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja Vytenė Kurtinaitytė

– Ką galvojate apie žmones, kurie susirgę atsisako vakarietiškos medicinos gydymo?

– Mano nuomonė gana kategoriška: geriausi rezultatai pasiekiami derinant fantastiškus Vakarų medicinos pasiekimus ir gilius sveikos gyvensenos principus. Gyvename ilgiau nei bet kada anksčiau dėl kasdien tobulėjančios diagnostikos, antibiotikų bei skiepų. Vis dėlto, lėtinių ligų skaičius siekia padanges, tad norint gyventi ne tik kuo įmanoma ilgiau, bet ir kuo įmanoma sveikiau, privaloma atsigręžti į lėtinių ligų šaknis.

Yra atvejų, kuomet vėžiniai susirgimai, netgi pasiekę ketvirtą stadiją, visiškai išnyksta sureguliavus mitybą ir fizinį aktyvumą, tačiau noriu pabrėžti, kad tai jokiu būdu netinka kiekvienu atveju. Iš kitos pusės, onkologinės ligos atveju gaudamas chemoterapinį gydymą ir toliau gerdamas gazuotus saldžius gėrimus ir stipriai sumažėjusį apetitą kompensuodamas spurgomis žmogus sau tikrai nepadeda. Pasikartosiu – įspūdingi rezultatai pasiekiami derinant ir žmogų matant kaip visumą.

Įspūdingi rezultatai pasiekiami derinant ir žmogų matant kaip visumą.

– Kokius sveikos gyvensenos mitus galėtumėte paneigti?

– Aš tikiu, kad žmonėms ypač sunku suprasti, kurgi tikslinga informacija, o kur melas, kai aplink mus įvairios informacijos yra tiek daug.

Pastebiu nemažai žmonių teigia, kad angliavandeniai nesveika, tiksliai nesuvokdami, kad angliavandeniai yra ir morka, ir saldžioji bulvė, ir salota. Arba daugelis turi nuostatą, kad itin sveikas maistas jų laukia „kuo brangesniame ir kuo geresniame restorane“. Moksliniai tyrimai rodo ką kitą: didžiausia prabanga mūsų sveikatai yra būtent namuose gamintas maistas iš produktų, kurie yra kuo mažiau apdoroti ir, geriausia, užauginti vietinėse apylinkėse, o pats aukščiausias prabangos lygis mūsų sveikatai – valgyti kartu su mylimais, artimais žmonėmis, dalintis maistu, patirti kuo geresnes emocijas valgant.

Būtent pastarasis apsektas yra viena stipriausių priežasčių gyventi kuo ilgiau. Ilgiausiai gyvenančias tautas italus bei ispanus vienija būtent ne konkretūs maisto produktai ar itin sveiki maisto produktai, tačiau valgymas ne vieniems, o artimose širdžiai žmonių grupėse.

– Kaip trumpai apibūdintumėte konsultaciją sveikatos mentoriaus kabinete?

– Sveikatos mentorius nėra gydytojas ar specialistas, kuris pasako griežtai daryti taip ar anaip. Tai specialistas, kuris tarsi gidas padeda jums patiems atsakyti, kas yra reikalinga būtent jums, kad gyventumėte kuo ilgiau, kuo sveikiau ir kuo laimingiau. Tai žmogus, turintis žinių, kaip padėti jums susipažinti su pačiu jumis, jūsų fizine ir emocine sveikata, padedantis rasti atsakymus savyje, nuo ko pradėti, kaip gauti motyvacijos gyventi sveikiausiai kaip tik galite.

Tai specialistas, kuris tarsi gidas padeda jums patiems atsakyti, kas yra reikalinga būtent jums, kad gyventumėte kuo ilgiau, kuo sveikiau ir kuo laimingiau.

Sveikatos mentorius žino sveikos gyvensenos principus, girdi jūsų asmeninę situaciją ir juda kartu su jumis įgyvendinimo link. Jis nevers jūsų valgyti 3 kartus per dieną, nes taip nurodo gairės. Jis išgirs, kad laiko turite tik dviem patiekalams per dieną ir padarys taip, kad šie du patiekalai, jei būsite sąmoningas, jus praturtintų visokeriopai. O stipri vidinė motyvacija dažniausiai atsiranda suvokiant, kad jūsų kūnas ir sveikata yra vieninteliai tikrieji jūsų namai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis