Lokalios mados idėją vystančios Ieva ir Jolanta Lietuvos mados pasauliui geriausiai pažįstamos kaip „LT Identity“ ir „Baltai“ prekių ženklų kūrėjos. Per pastaruosius dešimtmečius duetas į gyvenimą išleido daugiau kaip 30 kolekcijų, vienaip ar kitaip kalbėjusių Lietuvai ir apie lietuvius. Jubiliejus yra puiki proga pasižvalgyti po visą jų kūrybos virtuvę, kurioje užvirė dar besikuriančios nepriklausomos Lietuvos mados kultūra ir tradicijos.
„Iš tiesų, kai pagalvoji, mes su Ieva, keleriais metais anksčiau baigę Seržas Gandžiumianas, Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius ir daugelis kitų kolegų realiai turėjome galimybę matyti, kaip kūrėsi ir patiems kurti dabartinę Lietuvos mados kultūrą. Pramonė, nors ir drebančiais pamatais, dar buvo įprastas reiškinys, kuriam dizaineriai kūrė kolekcijas. Mes buvome ruošiami dirbti fabrikams. Tada viskas ėmė keistis, pramonei liko gamyba, o mes tapome kūrėjais. Nuo ko pradėti? Buvo sunku, bet smagu. Galėjome patys diktuotis taisykles, o ši „nauja“ profesija mums tai leido daryti“, – pasakoja J.Rimkutė.
Festivaliai „In Vogue Vilnius“, „ArMada“, vėliau „Dienos mados savaitė“ sukūrė platformą pasirodyti Lietuvos dizaineriams, kurie tuo pačiu garsino dar jauną Lietuvos madą visame pasaulyje. Operos ir baleto teatre 1999 m. vykusiame paskutiniame „In Vogue Vilnius“ savo kolekcijas pristatė tokios legendos kaip Paco Rabanne, Nina Ricci, Pierre'as Cardinas ir Antverpeno mados mokykla. Lietuva tuo metu skaičiavo devintuosius nepriklausomybės metus.
„Pamenu, kai anuomet mūsų kolekcijos perukai, kurie dėl lėšų stygiaus buvo sulipdyti iš kaži kokių statybinių medžiagų, pradėjo pūkuotis ir tais pūkais padengė kaimynės dizainerės kolekciją. Ta kaimynė buvo N.Ricci! Nuo tada mados renginiuose atsirado atitvarai, kaip prevencija tokiems netikėtumams“, – prisimena I.Ševiakovaitė.
Lietuvos madai kuriantis, festivalių tradicija niekur nedingo. 2003 m. „Mados infekcijoje“ duetas debiutavo su dabar gerai pažįstamu prekių ženklu „LT Identity“. Būtent jis pastūmėjo dizaineres leistis į lokalumo paieškas, pritaikant jį šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje kolekcijoje publikai buvo pristatyti marškinėliai, džemperiai, plačios kelnės, pažemintu klynu, taip pat sijonai, sarafanai ir kombinezonai – aukštojoje madoje tada retai sutinkami drabužiai.
„Gilinomės į tautiškumo temą, o ten – žmonės. Ne prabangios medžiagos ar sudėtingi kirpimai. Visų pirma buvo žmonės. Tas noras kurti žmonėms čia ir dabar, atnešti ryškias mūsų kultūros spalvas paprastai ir suprantamai mus vežė. Surinkome komandą ir ėmėmės darbų“, – pasakoja J.Rimkutė.
Prie šių kolekcijų kūrimo prisidėjo ir jauni talentai. Grafikos dizaineriai Edvardas Kavarskas, Laura Klimaitė, Lina Sasnauskaitė ir Gintaras Stulpinas pagelbėjo lietuviškiems ženklams tapti forma bei atrasti vietas medžiagoje ir įvairiuose objektuose. Lietuviški simboliai nusėdo namų interjero detalėse – šviestuvuose, pagalvėse, užuolaidose, staltiesėse, kilimuose.
Apie prekių ženklo „Baltai“ atsiradimą kūrėjos nedaugžodžiauja. Pasak jų, tai buvo organiškas procesas, gerai apmąstytas ir užpildęs trūkstamas kūrybos spragas.
„Gyvenome spalvomis, mus jos įkvėpė, tačiau kai apsidairai aplink, supranti, kad Lietuva – tai oras, metų laikai, ūkuose paskendę rytai, pelkės, miškai. Tai ramybė, branda, kurias ir perteikiame šiose kolekcijose. Mes turime be proto gilias šaknis, vedančias į gamtą. Šis prekių ženklas pasakoja tą legendą, o drauge su drabužiu galime savotiškai įsilieti į šį natūralų metų laikų procesą“, – kalba Jolanta.
Dizainerės sako, kad gimtadienį reikia švęsti ir švęsti kūrybiškai, su draugais. Per „Dizaino savaitę“ jos pažada atverti savo studiją ir gegužės 6 ir 7 d. visus kviečia dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose bus galima pasigaminti dovaną sau. Dovanos tikslas – apmąstyti ir aktualizuoti tautiškumą šiandien, kiekvienam, stilingai. Lietuviško tautinio kostiumo elementus bus galima panaudoti savo marškinėliams dekoruoti, o jų istorijas nešti į besikeičiančio miesto erdves. Daugiau informacijos www.studijalt.eu.