Mados dizaino bakalaurą Vilniaus dizaino kolegijoje baigusi ir dabar šiame mieste gyvenanti Adelė pasakoja apie kūrybą, įkvėpimą ir atskleidžia, ką parodys svarbų gruodžio 7-osios vakarą.
Patirtis: Turiu praktikos su lietuviškais ir užsienio prekių ženklais. Šiek tiek dirbau atskiruose projektuose kaip stilistė, dizainerė, konstruktorė.
Kūryba: Noriu kurti drabužius, kurie atskleidžia tam tikrą personažą ir suteikia papildomą charakterį juos dėvinčiam asmeniui. Mano drabužiai kuria savitą, ne per rimtą ir maištingą požiūrį, suteikia įkvėpimo, įsijautimo ir daro įtaką jausmams bei elgesiui, kad kasdienybė nesuvienodėtų.
Įkvėpimas: Istorijos ir dalykai, kurių dalimi užsinoriu būti. Naujos idėjos gimsta iš judėjimų, skirtingų muzikos emocijų, knygų siužetų, praeities įvykių, architektūros detalių, fantazijos, istorijų, pasivaikščiojimų, kelionių.
Kolekcijoje skatinamas maištingumas, neracionali jausmų įtaka veiksmams.
Laikas: Postmodernus. Vienu metu egzistuoja įvairios priešingybės, kuriančios eklektišką, nepastovią, sunkiai nusakomą dabartį. Gali būti ir daryti ką tik nori.
Šūkis: Galvoje dažnai skamba eilutė „Don’t dream it, be it“ (liet. „Nesvajok, o būk“) iš filmo „Šiurpusis Rokio Šou“.
Myliu: Atrasti muziką, kuri sukelia pyktį, ašaras ar šokius. Tommy Lenko trash couture apdarus „Acne“ reklamoms. Komplimentus. XIX a. meilės istorijas. Figų kvapą. Per daug skirtingų dalykų ateina į galvą.
Nekenčiu: Snobiškumo ir pernelyg didelės reikšmės sau teikimo.
Mokytojas: Šiuo metu Rafas Simonsas. Atrodo, kiekvienas perskaitytas ar išgirstas jo žodis yra įkvepiantis ir visiškai genialus.
Tikslas: Apskritai – gėrio, grožio ir harmonijos.
„Injekcija“: Gąsdinantis procesas iš savo pasaulio išeiti į šviesą, bet milžiniškas paskatinimas toliau ir sparčiau veikti, mokytis kalbėti garsiau. Labai džiaugiuosi proga išgirsti profesionalų nuomonę.
Kolekcija: Pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai – XIX a. romantizmo filosofija ir XX a. 8 dešimtmečio naujųjų romantikų subkultūra. Noriu atskleisti juos vienijusias idėjas šiuolaikiniame postmoderniajame kontekste. Tai laisvės, lygybės siekis, drąsa išlaisvinti jausmus, vaizduotę, atmesti racionalumą.
Postmodernizmo laikas, kuriame mes gyvename, taip pat yra kupinas prieštaravimų. Atrodo, kad pasirinkimų gausoje žmogus gali daryti ir būti kuo tik nori. Tačiau jis dažnai nesijaučia iki galo laimingas dėl juntamo visuomenės spaudimo, sukurtų elgesio normų, lūkesčių, racionalumo, naudos siekimo, vartojimo.
Todėl kolekcijoje skatinamas maištingumas, neracionali jausmų įtaka veiksmams. Ekstravagantiška apranga – būdas išvengti rutinos, išsiskirti iš aplinkos, ją įvairinti, pagražinti. Trumpai – sakau, kad laikas grįžti romantizmui.
Vieta: Labai norėčiau į 1980-ųjų Vakarų Berlyną.
