Ji dievina aukštakulnius batelius ir juos kolekcionuoja (favoritai „Gianvito Rossi”), bet retai kada jais avi. Turi silpnybę saulės akiniams (čia pirmenybė tenka „Celine“). Nors gyvena tarp Milano, Los Anželo ir Niujorko, reguliariai skraido į Tokiją, nes ten – geriausios vintažo krautuvėlės. Panelė Ambrosio, kurios visa giminė – tapytojai, skulptoriai ir dizaineriai, madą traktuoja kaip meną, o ne sezono tendencijas. Ji vieną dieną gali nuo galvos iki kojų vilkėti naujausius „Kenzo x H&M“ ar „Balenciaga”, o kitą – savo močiutės suknelę ir vansus.
Graži lieknutė Gilda perša logišką mintį, kad ką ji bevilkėtų – vis tiek atrodys šauniai. Bet stilistė neslepia, kad ilgai staiposi prieš veidrodį, kol būna patenkinta deriniu, nors kažkam jis gal ir sukelia nuostabą. O šiaip jos filosofiją apibūdina vienas, dar vaikystėje dovanų gautas daiktas – mažutė „Prada” rankinė su didžiuliais „brangakmeniais”: mada turi stebinti.
Attico. Gilda (plius Giorgia Toridini) kuria drabužius šiam ženklus ir, matyt, kuria taip, kaip jai patinka, nes pati mielai juos vilki. „Attico“ švarkai ir suknelės – laisvi, erdvūs, sumetami, kartais – kiek japoniški; sijonai – su giliais skeltukais.
Asimetrija. Vienas iš Gildos mėgstamų dalykų – asimetrija. Ji turi aibę sijonų, kurių padurkai kirpti be liniuotės, o nugara kone dvigubai ilgesnė už priekį, tačiau dažnai drabužius deformuoja pati stilistė: taip juos suveržia diržu, kad kuris nors galas pasikelia, pusę palaidinės sukiša į kelnes, pusę palieka, ir pan.
Balta. Šiaip jau Gilda yra didelė baltų sportinių marškinėlių mėgėja, vilki juos net po vakaro sukniomis. Bet įdomesnių palaidinių jos garderobe irgi daug, ir paprastai jos traukia akį – kaip kad „Chloe“ (su raudonomis „Balenciaga“ kelnėmis ir to paties ženklo bateliais) ar „Marni” ansamblis, kurį vainikuoja prisegamos rankovės.
Kelnės. Ji turi daug trumpų „Vetements“ džinsų, tačiau tikroji stilistės aistra – gąsdinančiai ilgos, labai plačios kelnės. Taip pat – megztiniai (marškiniai, palaidinės) su nutįsusiomis rankovėmis; Ambrosio net ignoruoja tai, kad rankovės slepia jos žiedus – po keletą ant kiekvieno piršto.
Rožinė. Ši spalva – dažna jos ansambliuose, nepriklausomai nuo to, ar „rožinė yra naujoji juoda”, ar nepatenka į favoričių sąrašą. Tiesiog rožinė ir juoda tinka tamsiaplaukei Gildai: ir švelnutėlis pastelinis „Loewe“ kostiumas, ir fuksijos spalvos suknelė, ir nei ryškus, nei blankus „Alessandra Rich” apsiaustas su „Dior“ aulinukais.
Grandžas. Dar vienas Ambrosio pomėgis – valkatų stilius. Aišku, – saikingas. Paprastai jis apsiriboja išvirkščiomis rūbų siūlėmis ir neatsiūlėtais kraštais. Nudriskę siūlai matomi daugelyje jos drabužių, ar tai būtų lengvutis „Loewe“ kostiumas ar prašmatnus (bet chalatinis) aksominis „Attico“ paltas.
Eklektika. „Mano moto: „Niekada nesakyk: „Niekada“. Mano taisyklė – eksperimentai.“ Aišku, kad Ambrosio ryžtasi tokiems miksams, kurie kitai moteriai gal net neateitų į galvą: pavyzdžiui, derinti „Loewe“ sidabro suknelę su kelnėmis arba ponišką „Marni“ kailiuką ir pretenzingą palaidinę – su slidininko kepurėle.
Sportas. To, kad sporto drabužiai tampa gatvės drabužiais, nepaneigtų nė viena šiuolaikinė moteris. Neneigia ir Ambrosio, kuri noriai vilki kultinių „Vetements“ bliuzonus ir kelnes, „Adidas“ ir „Nike“, o be sportbačių neįsivaizduoja gyvenimo.
