– Išskirtinai vyrams skirtų parduotuvių Lietuvoje gana reta, kaip jums kilo mintis tokią įkurti?
– Gvidas. Viskas prasidėjo nuo to, kad ieškojau tam tikros aprangos sau. Buvo pabodę paprasti, greitosios mados drabužiai, neturintys jokios išliekamosios vertės. Norėjosi atrasti kažką, kas jau patikrinta laiko, ieškojau nesenstančių daiktų, kurie gali ilgai tarnauti. Iš pradžių atradau savo istoriją turinčius prekių ženklus „Dickies“ ir „Carhartt“. Idėja kurti parduotuvę ir prasidėjo nuo domėjimosi prekės ženklais, kurių produktai pradėjo gyventi atskirą gyvenimą tam tikrose socialinėse grupėse, taip patvirtindami savo ilgaamžiškumą ir praktiškumą. Taigi, pats sau norėjau atrasti tam tikrą garderobą ir natūraliai kilo mintis, kad tikriausiai aplinkui yra žmonių su panašiais poreikiais.
– Kodėl parduotuvę pavadinote būtent taip – „Rugged‘n‘Raw“?
– Gvidas. Pavadinimas kilo iš asociacijų tiek su produktais, tiek su jais dėvinčiais ir avinčiais žmonių tipažais. Angliškas žodis rugged turi keletą reikšmių: šiurkštus, laužytas, netolygus, kitaip tariant, matęs gyvenimo. Didžioji dalis produktų, kuriais prekiaujame turi būti naudojami pagal paskirtį, kasdieniniame gyvenime. Tik taip jie įgyja savo veidą. Juk kokybiškas daiktas sensta gražiai. Tuo tarpu raw reikšmė irgi talpina krautuvę atspindinčius žodžius: natūralus, neužbaigtas. Kalbant apie raw (neplautą) džinsą ar aukštos kokybės odos produktus galima teigti, kad jie klientą pasiekia kaip tuščia drobė, kurią laikui bėgant užpildo ir vaizdą pakeičia savininko gyvenimo būdas. Sujungti žodžiai rugged‘n‘raw papildo vienas kitą ir taip simbolizuoja mūsų požiūrį į produktus ir jų ypatybes.
– Kaip atrodė „Rugged‘n‘Raw“ pradžia?
– Sandra. Ko gero, pirmiausia reikėtų paminėti, kad Gvidas pradžioje drabužius pardavinėdavo tiesiog iš automobilio bagažinės. Augant paklausai, atradome administracines patalpas loftuose, bet parduotuve pavadinti to dar negalėjome. Tai buvo tarsi show room, kurio kaimynystėje ir muzikantai repetavo, ir net žmonės gyveno.
– Gvidas. Patalpas, kuriose buvome įsikūrę lofte, būtų reikėję žiemą patiems net ir kūrenti. Tad atėjo laikas kažkur judėti. Pradėjome paieškas ir ekspromtu atsiradome Vilniaus senamiestyje.
– Sandra. Senamiestyje įsikūrėme kartu su su parduotuve „Vinyl shop“. Išsinuomojome patalpas, pradėjome daryti remontą ir vykdyti didelius užsakymus. Tikrai rizikavome ir tikriausiai tik dabar, praėjus ketveriems metams, suprantame, KAIP stipriai iš tiesų rizikavome.
– Kokius kriterijus taikote prekės ženklams, kuriuos siūlote įsigyti „Rugged‘n‘Raw“?
– Gvidas. Reikia pripažinti, kad spręsdami, kokius prekės ženklus atsivežti, atsižvelgiame į save. Žinoma, yra atskiri kriterijai kokybei, atkreipiame dėmesį į paties prekės ženklo poziciją, kas norima tais drabužiais pasakyti. Nuo pat pradžių rinkdamiesi prekės ženklus neatsižvelgdavome į komercinę sėkmę. Tiesiog norėjome asmeniškai realizuoti savo poreikį. Nebijojome eiti ten, kur niekas prieš mus dar nėjo. Daug prekės ženklų į Lietuvą atsivežėme pirmieji. Svarbu, kad iki šiol norime dirbti su tokiais prekės ženklais, kurie mums patiems yra priimtini.
– Sandra. Iš mūsų visų Gvidas ypač mėgsta stebėti ir medžioti prekės ženklus. Dar paminėčiau, kad didelė dalis mūsų asortimento pagal savo kilmę yra tarsi darbo rūbų tęsiniai, atspindi jų stilistiką. Pavyzdžiui, jau minėtieji „Dickies“ ir „Carhartt“ kilo iš darbo drabužių, bet dabar jie jau turi tik minimalias asociacijas su tuo, kokie jie buvo anskčiau.
Mes tikrai stengiamės palaikyti atsakingą vartojimą. Geriau keli kokybiški daiktai, kuriuos nuolatos dėvite, nei pilna spinta įvairiausių pirkinių, kurie greit keliauja į šiukšlių dėžę.
– Užsukus į jūsų parduotuvę raibsta akys, kaip patys apibūdintumėte jos stilistiką?
– Gvidas. Galima išskirti vieną anglišką žodį heritage (liet. paveldas). Nors iš tiesų stengiamės neapsistoti ties vienu stiliumi. Stovėjimas vietoje juk niekur nenuveda. Gal akcentuočiau tik tai, kad galvodamas apie drabužius, kuriais prekiaujame, net nenorėčiau, kad žmonės juos dėvėtų norėdami pasipuošti. Kaip tik atvirkščiai – noriu, kad žmonės juos dėvėtų kasdien ir taip įvertintų jų ilgaamžiškumą. Mes tikrai stengiamės palaikyti atsakingą vartojimą. Geriau keli kokybiški daiktai, kuriuos nuolatos dėvite, nei pilna spinta įvairiausių pirkinių, kurie greit keliauja į šiukšlių dėžę.
– Gražvydas. Prekiaujame daiktais, kurie neišeina iš mados, jiems negalioja sezoninės mados tendencijos. Pavyzdžiui, pas mus galima rasti batų, kurie gaminami nuo 1904 metų ir iki dabar gamyba vyksta tame pačiame fabrike, su tomis pačiomis siuvimo mašinomis, nekeičiant gamybos principo. Mums tikrai svarbus Gvido minėtas heritage momentas. Šios vertybės besilaikantys gamintojai pabrėžia, kad tik su laiku jų produktai atskleidžia tikrąjį grožį ir patogumą.
– Kaip jūsų parduotuvėje jaučiasi klientai – sutrinka, ar jiems čia sava ir jauku?
– Gvidas. „Rugged‘n‘Raw“ erdvė nėra panaši į jokią kitą Lietuvoje. Čia atėję klientai gali svečiuotis net ir pusę dienos ramiai besikalbėdami. Sulaukiame komentarų, kad net batus norisi nusiauti, nes jausmas – kaip namuose. Norime, kad čia atėjęs klientas nesijaustų įpareigotas kažką nusipirkti. Juk būna, kad atėjus į parduotuvę net nejauku, o mes norime, kad pas mus žmonės jaustųsi ramiai, drąsiai viską žiūrėtų ir matuotųsi.
– Kaip apibūdintumėt savo klientą?
Lietuviai vyrai netaupo batams ir geram viršutiniam rūbui. Juk Lietuvoje toks klimatas, kur dažnai oras prastas, tad geri batai ir striukė yra tie rūbai, kurie būtini, o praktiškumas vyrams tikrai svarbus.
– Sandra. Mūsų klientas tikrai nėra žmogus, kuris nuolatos seka mados pasaulio naujienas. Jis turi veiklą ar hobį, kuris leidžia rūbui natūraliai gyventi, ir tikrai nejaučia reikalo juo tik pasipuošti. Beje, pastebėčiau, kad lietuviai vyrai netaupo batams ir geram viršutiniam rūbui. Juk Lietuvoje toks klimatas, kur dažnai oras prastas, tad geri batai ir striukė yra tie rūbai, kurie būtini, o praktiškumas vyrams tikrai svarbu.
– Gvidas. Turime nuolatinių klientų, kurie užsuka porą kartų per metus, bet apsiperka nuo galvos iki kojų. Jie vertina kokybę ir rūbo dėvėjimą kasdien. Žinoma, jokia paslaptis, kad savo klientą turėjome užsiauginti. Pavyzdžiui, iki mūsų atsiradimo vadinamojo raw džinso, kuris nėra apdorotas, Lietuvoje net nebuvo. Manau, kad mūsų parduotuvė net sukūrė tam tikros kategorijos rūbų poreikį, bet tai turėjo įvykti su laiku.
– Ar jūsų parduotuvę dažniau atranda patys vyrai ar visgi moterys, kurios gal yra smalsesnės, dažniau čia vyrus atveda?
– Gražvydas. Būna įvairiai, bet dažniausiai vyrai patys mus atranda. Manau, sklaida socialinėse medijose subūrė klientų ratą, kuris nuolat seka asortimentą, o vėliau patys ateina į parduotuvę.
– Sandra. O aš manau, kad tikrai didelę dalį klientų atveda moterys. Dažnai būna, kad vyras ateina ir paprašo atidėti kokį rūbą, kad vėliau parodytų moteriai. Labai džiugina, kai pas mus nusipirkti rūbų ateina ir moterys. Deja, jų kol kas nedaug ir tikrai norėčiau, kad ateityje daugėtų. Moterims nesunku prisitaikyti vyriško pasiuvimo rūbus, jie gali puikiai atrodyti.
– Tikriausiai labiau nei kiti atkreipiate dėmesį į vyrų aprangą. Kaip apibūdintumėte Lietuvoje šiuo metu dominuojantį vyrų aprangos stilių?
– Sandra. Tikrai galiu pasakyti, kad lietuviai neatrodo prastai. Galbūt, turiu susidariusi nuomonę pagal savo pažįstamų ratą ir parduotuvės klientus, bet matau, kad mūsų vyrai darosi vis drąsesni, daugiau eksperimentuoja. Mano nuomone, lietuviai tikrai stilingi.
– Gražvydas. Manau, kad virtualiam pasauliui esant mūsų kasdienybėje, jau nebegali visiškai savyje užsisklęsti, tad ir vyriškos mados tendencija natūraliai stiprėja. Lietuviai vyrai tikrai drąsėja, nes vis daugiau keliauja ir pamato pasaulio. Vyriška mada Lietuvoje per pastaruosius penkerius ar šešerius metus labai smarkiai pasikeitė į drąsesnę, eksperimentinę pusę.
– Gvidas. Aš dar pridurčiau, kad Lietuvoje dar nėra didelių vyriškos mados informacijos sklaidos kanalų. Skirtingai nei užsienyje, Lietuvoje dar neturime vyriškai auditorijai skirtų žurnalų ar masinių renginių, tad natūralu, kad mums sunkiau pastebėti pokyčius, kurie ateina iš gatvės. Juk mada atsiranda gatvėje, pereina per dizainerius bei prekės ženklus ir vėl grįžta į gatvę, tik jau kitu pavidalu. Toks ratas ir sukasi.
