Taip Italijoje apibūdinama klasišką, aristokratams įgimtą eleganciją spinduliuojanti moteris. Ji nebūtinai bus išskirtinai graži, liekna ir tviskanti nefalsifikuotais brangakmeniais. Tai moteris iš kilmingos, galbūt netgi tituluotos šeimos, dalyvaujanti visuomenės gyvenime, todėl elitui gerai pažįstama.
Tokioms moterims išskirtinius drabužius kuria Italijos aukštosios mados dizaineriai. Koks tai svarbus fenomenas, galima suprasti pamačius bet kurį 7-ojo–9-ojo dešimtmečio aukštuomenės gyvenimą vaizduojantį TV serialą.
Ten matome ir kitą Italiją, kitus Romos kvartalus – ne tik tviskančias prabanga vilas ir butus prestižiniame Parioli rajone. Italijos sostinėje yra ir Niujorko Bronkso tipo rajonų. Bet jie kartais taip pat išaugina asmenybes.
Iš ten kilusios moterys – įdomios, žavios, nors be kilmės, titulo. Joms sunku atsidurti Milano „La Scala“ premjeroje, nes būtent šioje aplinkoje jų manieros, mokėjimas dėvėti drabužį, kalbos kultūra nori nenori išryškėja tarsi pasakų pelenei atsidūrus aukštuomenės baliuje.
Giorgia Meloni nėra „donna di classe“. Bet Italiją galima sujaudinti paprastumu, kuriuo ir „nupirko“ savo rinkėjus naujoji Italijos premjerė. Nors pati žurnalistams niekada nepasakojo, kad politikos karjerą pradėjo Romos Garbatella rajono mokykloje: tais metais, kai jai sukako 15-a, Palerme „Cosa Nostra“ žiauriai susidorojo su legendiniais prokurorais Giovanniu Falcone ir Paolo Borsellino.
Kalbų licėjaus studentė Giorgia įsteigė jaunimo grupę pavadinimu „Gli antenati“ (liet. „Protėviai“). Jos siekis buvo parodyti, kad būtent jaunimas taps ta karta, kuri padės sugriauti Italijoje neliečiamųjų kastą.
Italiją galima sujaudinti paprastumu, kuriuo ir „nupirko“ savo rinkėjus naujoji Italijos premjerė.
Iš dabartinės Italijos premjerės veido trykšta vis tas pats ryžtas, kaip tada, kai vos 21 metų Giorgia, iškilusi iš ekstremaliai kairiųjų pažiūrų Romos Garbatella kvartalo, tapo Romos savivaldybės „consigliere“ (liet. tarybos) nare. Kokį stebuklingą būdą pakilti karjeros laiptais rado paprasta mergina, gimusi iš pietiečių – tėvo, išeivio iš Sardinijos, ir motinos sicilietės.
Juk Giorgiai einant vos 11 metus, tėvas paliko šeimą ir su jaunesne drauge dingo iš Romos, paparacių žiniomis, išsikraustęs į Gran Kanariją.
Vienintelis spontaniškas romietės troškimas visą gyvenimą buvo įrodyti – kas aš ir kaip kovosiu su visais skriaudikais. Štai dėl ko reikėjo kilti karjeros laiptais. Bet kodėl Giorgia, eilinė mergina iš kairuoliško Romos kvartalo, pasuko į dešinę? Į tuomečio premjero Silvio Berlusconio koalicijos ultradešiniųjų partiją „Alleanza Nazionale“?
