Pasikeitimų dalyvei Kauno kolegijos J. Vienožinskio Menų fakulteto dekanei Sigitai Saulėnienei pokyčių metu buvo 58-eri.
„Kaip nusprendžiau sudalyvauti pokyčių projekte? Priežastis paprasta – jau treji metai, kai parengėme dvi naujas programas, o viena iš jų yra įvaizdžio dizaino. Studentės daro įvairius projektus ir pagalvojo, kad gali pakeisti įvaizdžius vadovėms. Aš, pasitikėdama jomis, tariau „taip“. Juk mokome kitus, tokią veiklą vykdome, kaip gali nesutikti? Galiausiai laikina, ištversiu tuos pasikeitimus.
Rezultatas ir nustebino, ir patiko. Gyvename rutinoje, globalių darbų daugiau nei dėmesio sau. Be abejo, įdomu ir malonu kažką pakeisti, ypač, kai dirbi su jaunimu. Tas impulsas maloniai nuteikė, leido pagalvoti apie save, kaip atrodau, ar reikia to pokyčio.
Po to, kai pažvelgiau į veidrodį, sulaukiau aplinkinių pagiriamųjų žodžių, o ir labai gerai pasijutau, nereikėjo to naujo įvaizdžio prisipratinti. Ko gero, tai sutapo su amžiumi, charakteriu, su tuo ką veikiu, tarsi pasidarė lengviau gyventi.
Nedaug reikėjo papildyti savo drabužinę, kadangi renkuosi panašius drabužius, o parinktą stilių – šukuosenos, akinių, išlaikiau iki dabar.
Tačiau į pokyčius visi sureagavo labiau nei aš, kitiems pokytis buvo stipresnis, o man pačiai kaip tik sutapo su vidiniu pojūčiu, susidėliojo harmoningai. Supratau, kad jau anksčiau reikėjo pasikeisti.“
Įvaizdžio dizainerės Olesės Kekienės komentaras
Kuriant įvaizdį, svarbu atspindėti esamą asmenybę, apranga ir įvaizdžiu pabrėžti esamas stiprybes, todėl prieš tai atliekama detali asmenybės ir jos aplinkos, figūros ir išorinių duomenų analizė.
Nors šiuo atveju taip nebuvo ir įvaizdį keitusi moteris visuomet atrodė elegantiškai ir deramai, problematiką įžvelgėme užimant autoritetingą poziciją nestandartinėje kūrybiškoje aplinkoje, kur autoritetu turi būti ne tik edukaciniams ir socialiniams partneriams, bet ir jauniems kūrybiškiems žmonėms – studentams. Juo labiau, jog menų studentai ypač imlūs vaizdui ir jautrūs estetikai.
Tad pagrindinis uždavinys buvo sukurti kūrybišką įvaizdį, palaikant ir pabrėžiant autoritetą. Šiuo atveju (kaip ir dažniausiai) svarbios ir harmoningos kūno proporcijos, tad apranga ir šukuosena siekiama sukurti figūros formų ir dydžių balansą.
Reikia pastebėti, jog tai daroma ne tik drabužių, bet ir šukuosenos forma bei plaukų dažymu. Taip pat makiažo pagalba – ne dailinant moters veidą, bet skulptūriškai pamodeliuojant šešėliais ir spalvomis, minkštinant ar griežtinant formas. Dalyvei buvo labai svarbi antakių forma – siekiant geriausio rezultato, jie suformuoti ilgesni ir kiek ryškesni nei prigimtiniai. Būtent šis pasirinkimas atjaunino dalyvę. Makiažu buvo svarbu išgauti maksimalų natūralumą.
Aprangoje taip pat ieškota balanso, derinti išskirtiniai dizainerio drabužiai su populiariuose prekės ženkluose randamais elegantiškais pagrindiniais (angl. basics) drabužiais. Komplektai papildyti autoriniais aksesuarais iš natūralių akmenų.
Įvaizdį kūrė: Kauno kolegijos J. Vienožinskio Menų fakulteto Įvaizdžio dizaino specialybės studentės: Judita Puodžiūnaitė, Greta Ūbaitė, Deimantė Jonauskaitė, Aurita Vaidalauskytė, Monika Trimailovaitė, Dovilė Andriuškaitė. Kuratorė: Olesė Kekienė,
Šukuoseną, dažymą bei kirpimą parinko: meistrės Irina Zudova ir Lina Seliokienė (salonas „Domini“).
Fotografas: Evelina Luna – Kauno kolegijos J. Vienožinskio Menų fakulteto fotografijos katedros studentė.
Apranga ir avalynė: parduotuvės „Monton“, „Punt Roma“, „Elegant Line“, „Alikante“ („Akropolis“, Kaunas).
Apranga ir aksesuarai: dizaineris Vilius Venckevičius.