Ką išduoda po pasivaikščiojimo šaltyje atsiradę bėrimai ir niežulys?

Pavasarį besiskleidžiantys žiedai alergiškiems žmonėms prilygsta košmarui, tačiau dalis jų negali atsipalaiduoti ir žiemą. Pavasarį alergiją įprastai sukelia žiedadulkės, šiuo atveju kaltininkas – šaltis ir žvarbus vėjas.
Šiaurietiškas ėjimas
Šiaurietiškas ėjimas / 123RF.com nuotr.

Šalčio dilgėlinė būna įvairių formų: lėtinė, ūminė, įgimta, įgyta, rašoma pranešime. Ši, kaip ir kitos alergijos, sukelia daug nemalonių pojūčių – bandydamas gintis organizmas duoda signalą ypatingoms imuninėms ląstelėms, kurios pradeda išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, sukeliančias simptomus.

„Daliai žmonių šaltis pažeidžia odą – pirmiausiai kenčia veidas ir rankos. Žmogus ant savo odos pamato išbėrimą, pajunta niežulį, po to ant pažeistų vietų gali atsirasti ir pūslės. Kartais išbėrimai išplinta ir neatvirose vietose – keliuose, dilbiuose. Šios kūno vietos jautriai reaguoja į šaltį, nes čia yra mažai riebalinių ir prakaitinių liaukų.

Žinoma, vien šie požymiai dar nereiškia, kad tai tikrai šalčio dilgėlinė, dėl to visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju prieš nustatant sau diagnozę – bent nuotoliniu būdu“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Aušra Ožiūnienė.

Gali būti rimtų ligų ženklas

Šalčio dilgėlinė gali pasireikšti nusilpus imunitetui, persirgus infekcinėmis ligomis, esant dideliam stresui bei turint kitų alergijų. Šį sutrikimą iššaukia ir lėtinės ligos, tokios kaip tonzilitas, skydliaukės ar kepenų ligos.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais sunku nustatyti, ar tai šalčio dilgėlinė, ar visgi paprasta alergija, todėl būtina kreiptis į medikus – ypač, jei simptomai kamuoja vaiką.

„Šalčio dilgėlinė paprastai pasireiškia žiemą, bet nedingsta ir vasarą, pavyzdžiui, jei sušilęs žmogus maudėsi šaltame vandenyje, greitai suvalgė ledų ar atsigėrė šalto gėrimo. Turintiems šalčio dilgėlinę reikėtų pasitikrinti ir dėl rimtesnių sveikatos susirgimų. Pirmieji tokios alergijos simptomai praneša apie tam tikrų patologijų pradžią, todėl žmonės turėtų pasirodyti gydytojui. Negydant šios alergijos, gali atsirasti bronchų spazmai, o tai jau labai pavojinga“, – teigia A.Ožiūnienė.

Pasak jos, reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir kiek galima jį saugoti, taip pat nedvejoti ir pasikonsultuoti su vaistininkais, kol gydytojai kovoja su COVID-19 pandemija.

Kaip apsisaugoti nuo šalčio dilgėlinės?

A.Ožiūnienės teigimu, norint sumažinti nemalonius alergijos pojūčius, visų pirma, reikia nuolat rūpintis savo oda – praustis kartą per dieną su bešarmiu muilu, aliejiniais prausikliais. Odą tepti bekvapiais maitinančiais kremais emolientais, kurių sudėtyje nebūtų konservantų ir dažiklių.

„Prieš praveriant namų duris, atviras odos vietas patarčiau ištepti bevandeniu riebiu tepalu ar alyvuogių aliejumi, kuris ant odos paviršiaus sudarytų apsauginę plėvelę. Einant į lauką taip pat naudinga išgerti šiltos arbatos. Ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir aprangai. Drabužiai turėtų būti iš natūralaus audinio ir šilti, lauke būtina mūvėti dvigubas pirštines, dėvėti kepurę bei avėti šiltais batais“, – rekomenduoja ji.

Jei šalčio dilgėlinė kamuoja vaiką, anot vaistininkės, geriausiai būtų, jei tėvai prižiūrėtų, kad jis neimtų sniego be pirštinių, o sniegas nepatektų jam į veidą.

„Norint apsaugoti vaiką nuo nemalonių pojūčių, galioja tos pačios taisyklės. Prieš einant į lauką reikėtų ištepti jo veiduką riebiu bevandeniu tepalu, kurį galima rasti bet kurioje vaistinėje. Dažna klaida – vaikai aprengiami per šiltai. Reikėtų to vengti, kad vaikas nesuprakaituotų“, – aiškina A.Ožiūnienė.

Shutterstock nuotr./Mergina džiaugiasi žiema.
Shutterstock nuotr./Mergina džiaugiasi žiema.

Neišgydoma, bet valdoma

Šalčio dilgėlinė yra malšinama medikamentais – antihistaminais, kurie alergijos neišgydo, bet gerokai palengvina simptomus bei sumažina patiriamą diskomfortą. Riebūs kremai – taip pat kasdieniai sergančiųjų palydovai.

„Patiems pirkti vaistus ir užsiimti savigyda nereikėtų. Gydymą skiria gydytojas, mat dažniausiai tai viso gyvenimo liga, tad ir gydymas skiriamas ne trumpam laikotarpiui. Jei šalčio dilgėlinė yra diagnozuota, bet nėra stiprių išbėrimų, odai užtenka paprasto riebaus kremo. Tačiau atsiradus išbėrimui, pajutus niežulį, bendrą silpnumą, tenka griebti gydymo medikamentais“, – akcentuoja vaistininkė.

Pasak jos, sėkmingai kovai su alergija svarbu stiprinti savo organizmą, tam puikiai tinka vitaminai C, A, E ir PP. Taip pat, jei tik gydytojas leidžia, galima po truputį grūdintis – vėdinti kambarius bei atsargiai apsipilti šaltu vandeniu, kurio temperatūra siekia 16–18 °C.

„Šalčio dilgėlinė yra neišgydoma, bet pristabdoma, todėl sergantis žmogus turi atidžiai prižiūrėti savo odą, stiprinti imunitetą ir keisti mitybos įpročius į sveikesnius. Patarčiau atsisakyti riebių, keptų patiekalų, įvesti į racioną daugiau žalių vaisių, daržovių. Siūlyčiau vengti citrusinių vaisių, šokolado bei kitokių saldumynų. Taip pat svarbu visus metus vengti pernelyg šalto oro, vandens ar maisto bei staigių temperatūros pokyčių“, – sako A.Ožiūnienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis