Funkcinių treniruočių metu daugiausiai dirbama su savo kūno svoriu, tuo tarpu jėgos pratimai yra atliekami su papildomais svarmenimis, judesį izoliuojančiais treniruokliais.
„Esminis šių treniruočių skirtumas – atliekant funkcinius pratimus dalyvauja daugiau nei vienas sąnarys, dažniausiai dirba ir apatinė, ir viršutinė kūno dalys, o jėgos pratimų metu fokusuojamasi į vieno raumens darbą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja sporto klube „Lemon Gym“ asmeninio trenerio paslaugas teikiantis Aivaras Pekorius.
Lemia geresnius rezultatus
Funkciniai pratimai yra artimi judesiui, kurį kiekvienas iš mūsų atliekame kasdienybėje, pavyzdžiui, keliamės iš lovos ar stojamės nuo žemės. Jų tikslas – maksimaliai išnaudoti giliuosius, stabilizuojančius raumenis, vystyti mobilumą, stabilumą, balansą, ištvermę. Šie pratimai gerina mūsų bendrą fizinę būklę, jie dažnai atliekami ir reabilitacijos metu.
Visgi, norintiems pasiekti ir estetinių rezultatų, vien tik funkcinių treniruočių nepakanka. „Raumenų hipertrofija, skatinanti jų augimą, įvyksta tik kilnojant svorius. Tarkime, moterims, kurios nori būti ne tik lanksčios, ištvermingos, bet ir turėti dailias formas, būtina atlikti ir jėgos pratimus, kilnoti svorius“, – papildo pašnekovas.
Ir atvirkščiai, tiems, kurie nori auginti raumenų masę, būtina atlikti funkcinius pratimus, siekiant užtikrinti tolygų raumenų vystymąsi. „Jeigu jėgos treniruotės nėra derinamos su funkciniais pratimais, gali išsivystyti raumenų disbalansas. Klasikinis pavyzdys, kai matome sportuojančius vyrus, kurie vaikšto kiek susilenkę, sakoma, „išmetę rėmą“, bet tikroji to priežastis – sutrumpėję raumenys“, – pastebi asmeninis treneris.
Daugybė galimybių bei variacijų
Funkcines treniruotes, priešingai nei jėgos pratimus, galima atlikti be papildomo sportinio inventoriaus, taigi, tiek namuose, tiek ir lauke. „Jėgos treniruotę galime pasisunkinti, didindami svorį bei pakartojimų skaičių, o funkcinių pratimų atveju variacijų skaičius yra neribotas. Pratimus galima atlikti įvairiais kampais, siekiant kuo labiau išvystyti savo kūno funkcionalumą“, – įsitikinęs A.Pekorius.
Jeigu jėgos treniruotės nėra derinamos su funkciniais pratimais, gali išsivystyti raumenų disbalansas.
Jo pastebėjimu, kuo sportuojantysis yra labiau pažengęs, turi daugiau patirties, tuo didesnės įvairovės jam norisi: „Paįvairinti funkcinius pratimus galima į treniruotes integruojant svarmenis, gumas, juostas, gimnastikos kamuolius. Taip pat galima pasitelkti fantaziją, pavyzdžiui, išvykus kur į kaimą, sodybą, mėtyti akmenis, skaldyti malkas, – tai irgi gali būti funkcinės treniruotės dalis.“
Svarbu pastebėti, jog tiek funkcinius, tiek jėgos pratimus yra nesunku derinti tarpusavyje: „Galima pradėti treniruotę nuo funkcinių pratimų, pavyzdžiui, skirtų apatinei kūno daliai, o tuomet, kai jau kūnas sušyla, atlikti jėgos pratimus. Taip pat šias dvi treniruotes galima atlikti skirtingomis dienomis, žinoma, kartu įtraukiant ir tempimo, atsipalaidavimo pratimus bei kardio – atsižvelgiant į išsikeltus tikslus ir t. t.“, – apibendrina A.Pekorius.
Verta pasikonsultuoti su specialistu
Sakoma, jog gera pradžia – pusė darbo. Todėl tiems, kurie neturi sportavimo įgūdžių bei patirties, nepriklausomai nuo išsikelto tikslo (geros savijautos, dailesnės figūros), svarbu prieš pradedant treniruotis pasikonsultuoti su specialistu, kuris ne tik patars, kaip teisingai ir efektyviai atlikti pratimus, bet ir supažindins su treniruočių eiga.
„Pirmą kartą atėjusiems į sporto klubą visuomet rekomenduoju pradėti dirbti su profesionalu. Tai gali būti ir viena – dvi asmeninės treniruotės, kurių metu žmogus bus apmokytas, kaip turi atrodyti treniruotės pradžia, apšilimas, kokiu tempu reikia dirbti, kokia seka ir t. t. Toliau galima sportuoti ir individualiai, tačiau pradėti reikėtų su priežiūra“, – pabrėžia A. Pekorius.
