Išberia spuogais. Net būdama brandaus amžiaus vargstate dėl spuogų? Tikėtina, kad jų gali rastis dėl patiriamo streso ir įtampos. Jei išgyvenamas trumpas ūmus stresas, pavyzdžiui, prieš egzaminus ar atsakingą pokalbį, organizmas išskiria streso hormonų, taip pat kortizolio, kuris, kaip manoma, skatina gamintis odos riebalus. Dėl to riebalų liaukos užsikemša, ir tokia terpė skatina daugintis bakterijas. Pastarosioms patekus į riebalų liauką ar plauko folikulą, prasideda uždegimas ir inkštiras virsta skausmingu raudonu spuogu. Juk dažniausiai spuogas iškyla kaip tik tada, kai mūsų laukia svarbus įvykis ar vakarėlis.
Veido odą gelbėkite švelniu šveitikliu, kuris valo poras ir neleidžia susidaryti spuogams. Jei spuogelių nepavyksta atsikratyti, patepkite juos dezinfekciniu preparatu, odos nelygumus maskuokite antibakterine pudra arba pudra su mineralais.
Oda praranda gyvybingumą. Emocinis išsekimas mažina odos elastingumą, keičia pigmentaciją ir lėtina regeneracijos procesus. Kai oda negauna reikiamo kiekio deguonies (jo itin reikia širdžiai, nes, patiriant stresą, turi aktyviau dirbti), suplonėja ir papilkėja. Tai ypač pastebima paakiuose: jie patamsėja, nes aiškiau persišviečia arti odos paviršiaus esantys kapiliarai. Be to, nuolat skubėdamos neretai pamirštame tinkamai pasirūpinti oda. Tikėtina, kad per krūvą darbų, kuriuos turite nuveikti grįžusi namo, nė neprisimenate, jog reikia nusivalyti makiažą, leisti odai kvėpuoti.
Paakių odą raminkite ir skaistinkite specialiomis priemonėmis. Puikiai tiks šalto vandens ir citrinų sulčių mišinys. Sudrėkinkite juo rankšluostį ir nuprauskite veidą – pašalinsite viršutinį negyvą ląstelių sluoksnį. Paakių odą balina agurkų ir žalių bulvių kaukės.
Sudirgusi kūno oda. Jei ant odos pastebite paraudimų, pūslelių, negalite atsikratyti niežulio ar net skausmo, maža to, šie simptomai neišnyksta keletą dienų, greičiausiai prasidėjo egzema – viršutinio odos sluoksnio epidermio uždegimas. Neabejojama, kad stresas yra vienas pagrindinių šios ligos veiksnių. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas dermatologą. Terapija paprastai taikoma dviem kryptimis: gydytojas skiria reikiamų medikamentų ir pataria mažinti nervinę įtampą (pasivaikščioti, sportuoti ir pan.).
► Kaip reaguoja plaukai
Smarkiai riebaluojasi arba sausėja. Pasitaiko, kad tuo pat metu plaukai riebaluojasi, o galai veliasi, lūžinėja. Jei plaukai ėmė riebaluotis, trinkite galvą šampūnu, kuriame yra veikliųjų medžiagų, reguliuojančių riebalų gamybą ir išsiskyrimą (pvz., islandinių kerpių ekstrakto, ananasų, alavijų, pantenolio).
Sausas garbanas palepinkite nenuplaunamu losjonu, purškiamuoju drėkikliu, aliejuku – aptraukia plauką specialia plėvele, kuri sulaiko drėgmę.
Slenka. Jei nuolat patiriate įtampą, nėra ko stebėtis, kad vonia, išsitrinkus galvą, užsikemša nuo iškritusių plaukų. Nustatyta, kad net 50–75 proc. plaukų slinkimą lemia fizinis ir emocinis stresas. Jo metu organizmo išskiriamų hormonų kiekis sutrikdo kraujotaką, todėl plaukų svogūnėliai prasčiau aprūpinami reikalingomis medžiagomis. Blogai maitinami plaukai iškrinta. Beje, suintensyvėjęs plaukų slinkimas gali būti pastebimas praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams po patirto streso.
Be plaukų slinkimą stabdančių šampūnų, kaukių ir ampulių, akivaizdžių rezultatų galite sulaukti išbandžiusi ir namines priemones: dilgėlių nuoviro, svogūnų kaukes, avokadų, varnalėšų, ricinų ar kokosų aliejus (jie maišomi su medumi, citrinų sultimis ar avokadu). Įtrinkite kaukę į galvos odą, užsidėkite polietileninį maišiuką ir apsukite šiltu rankšluosčiu. Laikykite 20–30 min., paskui kruopščiai išplaukite. Vargu ar po pirmo karto pajusite akivaizdų skirtumą, tad plaukus pasirinkta kauke maitinkite keletą savaičių.
Rekomenduojama kasdien keletą minučių pamasažuoti galvos odą. Masažas gerina kraujotaką, plaukai pamaitinami.
Sutrinka pigmentacija. Sakoma, kad daug išgyvenęs žmogus anksti pražyla. Patyrus didelį nervinį sukrėtimą, „pasipuošti“ sidabru įmanoma per naktį. Mokslininkai atskleidė, kad ilgai trunkantis stresas gali pažeisti pigmentinių ląstelių DNR. Nors paprastai žilimo laiką ir amžių lemia genai, aplinkos veiksniai gali gerokai paankstinti jį.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad žilti pradėjo trečdalis moterų, neturinčių 30-ies metų. Mokslininkų teigimu, žilimą ypač skatina emocinis stresas. Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų sidabrinių sruogų, formulė kol kas neišrasta. Tiesa, tyrimas su žiurkėmis parodė, kad graužikai, patirdami stresą, neteko vitamino B, dėl kurio trūkumo jų kailiukai imdavo šviesėti.
Galbūt B grupės vitaminai gali pristabdyti žilimą, bet neabejotinai ilgiau džiaugsitės natūralia plaukų spalva, jei sugebėsite išvengti streso.
► Kas atsitinka nagams
Kramtymas. Šis įprotis yra nervinės kilmės: paprastai nagai kramtomi stipriai susinervinus arba nuobodžiaujant. Nors dauguma žmonių, pradėjusių nagus kramtyti vaikystėje, iš to išauga, kai kurie juos graužia ir suaugę. Atsikratyti šio įpročio nėra paprasta.
Vienas patikimiausių būdų – specialus kartus nagų lakas arba itin brangus ir gražus manikiūras, kurio sunaikinti nesiryžtų nė viena moteris.
Lūžinėja ir sluoksniuojasi. Paprastai šie požymiai rodo bendrą organizmo nusilpimą ir vitaminų trūkumą, visa tai gali būti lėtinio streso pasekmė. Rekomenduojame keletą gudrybių, kurios padės sustiprinti nagus.
Kartą per savaitę 5 min. pamerkite nagus į šiltą alyvuogių aliejaus vonelę ir pamasažuokite. Atsigauti ir sutvirtėti jiems padeda citrina: perpjaukite vaisių per pusę, į minkštimą suleiskite nagus ir palaikykite 3–5 minutes. Po kiekvienos nagų stiprinimo procedūros rankas ir nagus patepkite maitinamuoju rankų kremu.
Jeigu nagai itin sausi ir sluoksniuojasi, o rankų oda trūkinėja, pasitepkite storu kremo sluoksniu, užsimaukite pirštines ir palaikykite per naktį.
► Kokie kūno pokyčiai
Krinta svoris. Didelis stresas gali gerokai pakoreguoti kūno formas. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą stresą gali būti dvejopa: vieni praranda apetitą, o kiti kemša, kas pasitaiko po ranka. Pastaruoju atveju suvartojamos papildomos kalorijos paverčiamos riebalų atsargomis, kurios kaupiasi ties juosmeniu. Kaip sau padėti? Stenkitės daugiau vaikščioti, šokti, sportuoti.
Netaisyklinga laikysena. Pasak specialistų, daugelis žmonių stresą kaupia pečių juostoje ir apatinėje nugaros dalyje. Tai dažniau kankina tuos, kurie beveik visą dieną būna sukoncentravę dėmesį į kompiuterio monitoriaus ar mobiliojo telefono ekraną, nes tokia poza verčia įsitempti. Dėl to neretai jaučiamas nugaros skausmas, žmogus kūprinasi, linksta į priekį. Žinoma, tokia laikysena moteriai grožio tikrai nesuteikia.
Specialistai pataria praktikuoti jogą ar 10 min. per valandą prasitampyti, pasivaikščioti.
