Vienai moteriai skiria visą dieną
Jau septynios atrinktos moterys pažvelgusios į save veidrodyje negalėjo patikėti, kokius stebuklus kuria Ž.Muravjovos rankos. Ši pakeitė jų šukuosenas ir pritaikė joms drabužius. Prieš tai ji apsilankė kiekvienos jų namuose ir atlikto spintų reviziją. Tokią socialinę misiją kirpėja ketina tęsti ir toliau.
Ž.Muravjovos kasdienybė – darbas su moterimis. Ši jas kerpa, formuoja šukuosenas. Moteris yra ir stilistė. Prieš 20 metų įgijusi kirpėjos specialybę, ji vėliau mokslus krimto Maskvoje, kur mokėsi stiliaus paslapčių, drabužių derinimo, avalynės priderinimo prie rūbų. Nuo tol ir pati moteris pasikeitė, tad ėmė sulaukti laiškų su užklausomis apie stiliaus permainas.
Ji ne kartą socialiniame tinkle ragino apkūnesnes moteris nebijoti eksperimentuoti ir rengtis ryškiau, gyvybingiau, pateikė joms pavyzdžių, kaip galima gražiai atrodyti suderinus drabužius.
Moters galvoje jau kurį laiką sukosi mintis pagelbėti kitoms dailiosios lyties atstovėms. Be jokio atlygio. Tai ji ėmė daryti šią vasarą. Viskas nutiko netikėtai, kuomet, kaip pati pamena, turėjo klientę, kuriai dažė plaukus. Kol dažai suveiks, reikėję ilgokai palūkėti, tad Ž.Muravjova sumanė paskelbti socialiniame tinkle, jog ieško stiliaus permainoms moterų.
„Dirbu su moterimis ir matau, kad daugelis jų nori pasikeisti, bet neturi pinigų, o jei turi, nežino, nuo ko pradėti, į kurias duris pradėti belstis. Aš su tuo susiduriu, man dažnai klientės parašo, paklausia dėl stiliaus konsultacijų. Dažnai jos sau negali leisti.
Nusprendžiau padaryti tokį socialinį projektą, jis ilgai kirbėjo galvoje. Buvo sakiusiųjų, kad nepajėgsiu, nes atims daug laiko. Iš tikrųjų, tai atima laiko. Vienai moteriai paskiriu visą dieną – nuo ryto iki pat vakaro, o kur dar laikas, skirtas apsilankymui jos namuose, rūbų paieškos parduotuvėse, neretai tiesiog dėvėtų rūbų parduotuvėse. Aš už tai neimu nė cento. Jei turiu tinkamų savų rūbų, padovanoju. Taip pat ir mano dukra”, – pasakojo moteris.
Kam nusišypsos laimė pasikeisti, rinko Žanos sekėjai
Paskelbusi apie stiliaus permainas, Žana netruko sulaukti daugybės žinučių. Galiausiai atrinko kelias moteris ir galutinį sprendimą patikėjo tūkstančiams savo paskyros sekėjų. Jie nusprendė, kuri moteris verta permainų.
Dirbu su moterimis ir matau, kad daugelis jų nori pasikeisti, bet neturi pinigų, o jei turi, nežino, nuo ko pradėti.
Nuo vasaros iki šiol kirpėjos-stilistės rankos tapo stebuklu septynioms moterims, kurios po permainų, būdavo, ir laimės ašaras liejo. Senasis įvaizdis dingo. Pasikeitė moterų plaukų ilgis, jų spalva, veidą paryškino makiažas, o stilius atskleidė visai kitokią jų esybę.
„Neslėpsiu, kai kurias moteris atrinko mano sekėjai, kurių pati būčiau gal ir neišdrįsusi atsirinkti. Bet dabar džiaugiuosi, tai privertė mane pasukti galvą ir tobulėti“, – pasakojo Ž.Muravjova.
Susiduria su sunkiai moterų likimais
Kai kurių projekte dalyvavusių moterų likimai Žaną sujaudino. Apsilankiusi jų namuose, kur neretai auga trys ir daugiau vaikų, ji suprato, kad jų kasdienybė sunki.
„Nuėjusi į namus aš supratau... Viena moteris buvo tokia šilta, tokia miela, bet buvo akivaizdu, kad ji visiškai neturi pinigų. Už kirpimą, sušukavimą, makiažą pinigų aš neėmiau nė euro, stiliaus pasikeitimams rūbų ieškodavome jų spintose, prašydavau parodyti savo drabužinę.
Kaskart viešėdama pas moterį namuose, peržiūrėdavau jos drabužių spintą. Jei nebūdavo ką suderinti, eidavome ieškoti kartu drabužių. Klausdavau, kiek jos gali skirti. Pasitaikydavo, jog biudžetas sudarydavo 20 eurų. Ką daryti?
Ėjome į dėvėtų rūbų parduotuves. Nuėjome į pačią pigiausią parduotuvę, kur drabužius parduoda pagal svorį. Radome viską, ko reikėjo, ir ilgai neužtrukome, nes žinodama formas ir ko reikia, greit atrenku. Striukę padovanojau pati, avalynę – dukra“, – pasakojo kirpėja-stilistė.
Visą gyvenimą norėjau kirpti. Nieko daugiau nesvajojau!
Po pirmųjų pasikeitimų Žanai ėmė plaukti palaikymo žinutės iš viso pasaulio. Žmonės siūlė paaukoti pinigų, atsiųsti rūbų, tačiau Žana sako, jog toks projektas jau virstų labdara, o to daryti ji neketinanti.
Naujo įkvėpimo moteris suteikė ir dar vienai dalyvei, sirgusiai sunkia liga ir pasveikusiai, tačiau likimas ją palaužė dėl dukros netekties. Į kirpėją kreipėsi moters dukra, paprašiusi įkvėpti mamą, kurią blaško sunkus likimas.
„Rezultatas buvo nuostabus! Nukirpau, nudažiau, aprengėme ją. Dukra po to rašė, kad verkė, emocijos liejosi. Būna tokių dėkingų klientų, ji taip džiaugėsi!“ – su klientėmis džiaugėsi ir kirpėja. Anot jos, visos dalyvės labai skirtingos, skirtingi ir jų likimai, istorijos, finansinės galimybės.
„Viena vos su vyru neišsiskyrė.... Šis norėjo, kad ji taptų juodaplauke, o aš ją pakeičiau. Vėliau prisipažino, kad jų namuose iš naujo gimė meilė!“ – patirtimi dalijosi moteris.
Niekas nepriėmė į darbą
Žana kirpėja dirba 20 metų. Ji pasakoja apie nieką kitą gyvenime taip nesvajojusi, kaip tik būti kirpėja.
Anuomet jai teko dirbti karininkų namų valgykloje, vėliau, besikuriant Lietuvai, turguje. Vis dėlto likimas nuvedė į kirpėjos kursus. Pamena, dar nekalbėjusi lietuviškai, tad bičiulė devynis mėnesius jai vertėjavusi. Dabar Žana su klientais kalba tiek rusiškai, tiek lietuvių kalba.
„Visą gyvenimą norėjau kirpti. Nieko daugiau nesvajojau! Mes turėjome savo įmonę, dirbome turguje. Nuėjau mokytis kirpėja. Mano vaikai buvo maži. Po kursų niekas manęs nenorėjo priimti į darbą, nes nebuvo patirties. Tuomet, pamenu, dar laikraščiuose būdavo skelbimai. Viena moteris nuolat skelbė, kad ieško kirpėjos, paskambinau, o ji klausė, kokios turiu patirties? Galvojau, kodėl ji vis skelbia ir nepriima nieko? Taip niekas manęs nepaėmė.
Po skyrybų pardavusi namą ir pasidalijusi lėšas, nusipirkau patalpas ir įrengiau kirpyklą. Galvoju, niekas nepaėmė, padarysiu savo!
Kirpau šiek tiek namuose. Vėliau pažįstama vasarai pakvietė padirbti Palangoje kirpėja. Įgijau praktikos, bet vis tiek niekas manęs nepriėmė... Taip nutiko, kad subyrėjo mano santuoka ir, po skyrybų pardavusi namą ir pasidalijusi lėšas, nusipirkau patalpas ir įrengiau kirpyklą. Galvoju, niekas nepaėmė, padarysiu savo! Man juk reikėjo dirbti!“ – pasakojo Žana, nuo tol įsisukusi į įvairius mokymus, pelniusi ne vieną apdovanojimą kirpėjų konkursuose. Moters pėdomis seka ir sūnus bei dukra, taip pat dirbantys grožio srityje.
Norėdama tobulėti, ji prieš kurį laiką mokslus krimto Maskvoje, gilinosi į stiliaus subtilumus, spalvų gamas, rengė diplominį darbą. Pasak Žanos, norint derinti drabužius, reikia turėti žinių, kokios formos tarpusavyje tinka, kokia avalynė dėvima prie vieno ar kito rūbo.
Tinkama apranga žmogui suteikia pasitikėjimo. Akivaizdžiu pavyzdžiu tapo vienas verslininkas. Papuošusi jo žmoną, vėliau Žana sulaukė prašymo patobulinti ir jo įvaizdį. Įkvėptas pasitikėjimo savimi, vėliau jis pasirūpino ir savo darbuotojo, siųsto į parodą užsienyje, stiliumi. Paroda buvusi itin sėkminga.
